Per rytinės Baltijos jūros valstybes toliau ritasi uostų apmokestinimo banga, kur šiuo metu labiausiai palietė Latvijos uostus.

Lietuvoje - palankus sprendimas

Vienu metu nesuprantamu net 50 proc. dydžio pelno mokesčiu bandyta perklubdyti Klaipėdos uostą. Už 2011 metus paimtas pelnos mokestis jau padarė žalos. Neapibrėžtam laikui buvo pristabdyta Klaipėdos miestui ypač svarbi pramoginių laivų prieplaukos statyba šalia Smeltės pusiasalio.

Lietuvoje šiuo metu yra priimtas galutinis sprendimas, kad pelno mokestis negali būti imamas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, nes ji iš rinkliavų ir žemės nuomos gautas pajamas investuoja į tolesnį uosto vystymą. Taip skatinamas ekonomikos augimas Lietuvoje, sudaromos sąlygos kurti naujas darbo vietas.

Per dešimtmetį dėl nuolatinių investicijų Klaipėdos uosto turto vertė išaugo beveik iki 1,5 milijardo litų. Uosto krova per vtą laiko augo dvigubai - nuo 17,2 iki 36,6 mln. tonų per metus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ne kartą akcentavo, kad nežinantis jokios kitos verslo srities, kur šdėtos investicijos atsipirktų per du su puse metų, kaip yra Klaipėdos uoste.

Užkrečiantis estų pavyzdys

Noro apmokestinti uostus banga į Lietuvą atsirito iš Estijos. Talino uostas yra valstybės valdoma akcinė bendrovė ir kasmet iš jos į Estijos biudžetą atskaitoma dalis pelno, taip pat mokami dividendai.

Visai neseniai paaiškėjo, kad viena ranka imdama iš Talino uosto, kita ranka Estijos Vyriausybė jam duoda pinigus atgal.

Iš Estijos biudžeto mokami pinigai į Jungtinį Talino uostą įeinančių senojo Talinos, Mugos, Paldiski, Paljesarės ir Saremos uostų eksploatacijai. Kasmet Talino uostui skiriamos dotacijos iš valstybės biudžeto sudaro apie 10,5 mln. eurų.

Per metus juntinis Talino uostas gauna apie 110 mln. eurų pajamų. Jo pelnas sudaro apie 35 mln. eurų. 

Latviai baiminasi konkurentų

Šiuo metu savo šalies uostus bando apmokestinti Latvija. Dėl to šioje šalyje vyksta įnirtingos diskusijos. Latvijoje apmokestinant uostus, pirmiausia iškeltas klausimas, ar jų eksploatacija bus finansuojama iš valstybės biudžeto. Jei Latvijos uostai pagal Talino uosto pavyzdį  atiduotų didesnė dalį pelno valstybei, ši privalėtų mokėti už vykdomas uostines funkcijas ir skirti dotacijas. Tai kainuoja 24 mln. latų (apie 118 mln. litų) per metus.  Dabar Latvijos uostai tas funkcijas vykdo iš savo lėšų.

Tokią problemą kelia ne atskirų uostų administracijų atstovai, o Latvijos transporto ministerija. Latvijos transporto ministras Andris Matis pasisakė prieš tai, kad pagal Estijos pavyzdį būtų bandoma apmokestinti Latvijos uostus.

Latvijos transporto ministro nuomone, bet koks finansinis įsikišimas į šiuos šalies uostų mokestinę sistemą , žlugdytų uostus, sudarytų nepalankias konkurencines sąlygas kitais regiono uostais. Kaip argumentas iškeliama ir tai, kad apmokestinus uostus sumažėtų ir Latvijos geležinkeliais gabenamų krovinių dalis.