„Niekam nėra naujiena kalbant apie 2017 metų skaičius. Tačiau kalbant apie 2018-2019 biudžetus ir padarytus sprendimus, dvejų metų darbas yra teisingas, ir Vyriausybė, matydama diagnozę, pradėjo gydymą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Skvernelis.

Anot ministro pirmininko, naivu tikėtis, kad situacija pasikeis labai greitai, tačiau kitais metais rodikliai esą tikrai bus geresni.

„Mokestinė sistema pas mus sureguliuota, galbūt dar galime diskutuoti apie didesnį progresyvumą. Tačiau esminis dalykas, ką šie dveji metai mums rodo dėl mokesčių surenkamumo, – mes dvejus metus iš eilės viršijame net ir suplanuotą ambicingą jų surinkimą“, – sakė S. Skvernelis.

Vis dėlto kalbant apie švietimo sritį, šalies rezultatai gerėja ne visuose lygmenyse.

„Kalbant ir apie užimtumą, reikalingus žmogiškuosius išteklius, ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojus – taip, situacija tikrai prasta. Tačiau profesinio mokymo reforma gerokai pasistūmėjusi į priekį. Tuo metu kalbant apie vidurinį mokslą, taip pat judame teisinga linkme. Koncentravomės į mokytojų socialinės geroves didinimą, paties mokslo kokybę“, – teigė ministras pirmininkas.

Tuo metu didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria valstybė, pasak premjero, –sveikatos srityje. Ministras pirmininkas sakė, kad šioje srityje jau yra daug padaryta, tačiau kalbant apie aukščiausio lygio paslaugų prieinamumą, kokybę „yra tam tikras sustojimas“ dėl Seimo nepritarimo sveikatos reformai.

ELTA primena, kad trečiadienį EK paskelbus Lietuvos ekonomikos apžvalgą, Lietuvos pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis yra kritinė.

„Lietuva išlieka paradokso valstybe. Iš vienos pusės – gera ekonominė sveikata, stiprus ekonomikos augimas, mažėjantis nedarbas ir sparčiai augantys atlyginimai ir labai geri viešieji finansai. Tačiau tuo pačiu metu – didėjantys regioniniai skirtumai ir kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties rizikos“, – žurnalistams sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

EK ataskaitoje kalbama ir apie sritis, į kurias reikėtų nukreipti investicijas. Tai – inovacijų, transporto, žaliosios ekonomikos sritys.

Kaip pažymima ataskaitoje, 2018 metais šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 proc. Manoma, kad 2019 ir 2020 metais ekonomika augs lėčiau – atitinkamai 2,7 ir 2,4 proc.