- Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarbiausia, kad pensijos nebus mažinamos esant bet kokioms aplinkybėms, o tai garantuos tvarią mūsų socialinės pensijų sistemos plėtrą, taip LRT RADIJUI apie naują pensijų apskaičiavimo tvarką sako premjeras Saulius Skvernelis. „Mes galime prisiminti tuos laikus, kai pensijų dydį ir norą didinti lėmė politiniai sprendimai, padaryti prieš krizę. [...] Tai – tradicinis politinis didinimas, nepagrįstas jokiais ekonomikos rodikliais. Jis iš tikrųjų yra pražūtingas“, – teigia premjeras.
– Statistika tragiška. Praėjusią savaitę įvairiuose Lietuvos miestuose įvykdytos mažiausiai keturios smurtinės žmogžudystės. Panevėžyje nužudytas jaunuolis, Kaune nudurtas vyras, šeštadienį pranešta apie kario Trakuose mirtinai sumuštą vyrą, o sekmadienio rytą Grigiškėse bute rastas mirtinai sumuštas žmogus. LRT RADIJO kalbintas policijos generalinis komisaras didžiąją dalį pastarųjų nusikaltimų sieja su neatsakingu alkoholio vartojimu ir sako, kad svarbu keisti alkoholio vartojimo kultūrą. O jūs kaip galvojate? Kas negerai mūsų visuomenėje, ar kaltas tik alkoholis?
– Alkoholio vartojimo kultūrą tikrai reikia keisti. Dažniausiai tokie smurtiniai nusikaltimai (kalbu apie buitines žmogžudystes) būtent ir įvykdomi, kai vartojamas alkoholis, tiksliau – girtaujama. Bet, matyt, problema nėra vien tik ši. Ji susijusi ir su gana dideliu agresijos laipsniu šalyje. O dažnai agresija susijungia su alkoholiu.
– Iš kur ta agresija?
– Agresijos priežasčių yra įvairiausių. Dalis žmonių, kurie nerado vietos gyvenime, nišos visuomenėje, taip bando pateisinti ir savo nesėkmes. Kiti nusivylę situacija, padėtimi. Treti apskritai nenori būti civilizuotoje visuomenėje, jie gyvena pagal savo sugalvotas taisykles. Pasakyti vienos priežasties turbūt neįmanoma.
– Bet kokių nors vaistų priemonių reikėtų imtis? Situacija bloga.
– Be abejo, reikėtų imtis. Mes šiais metais priėmėme sprendimų dėl alkoholio prieinamumo ribojimo, tad gal šios temos negvildenkime. Tačiau kitas labai svarbus dalykas – prevencinis darbas. Policijos pareigūnas vietinėje bendruomenėje, bendruomenės pareigūnas turėtų būti pakankamai proaktyvus ir stebėti bei žinoti tuos gyventojus, kurie priklauso tam tikrai rizikos grupei. Žinoma, turi būti dirbamas prevencinis darbas.
– Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žada kitų metų pradžioje išanalizuoti policijos veiklos reformos rezultatus. Jis sako, kad norima pažiūrėti, ar tai ne dėl policijos veiklos ir reformos atsiradusios priežastys, leidžiančios tam tikriems asmenims jaustis paprasčiau, nebaudžiamiems. Kaip manote, gal atsirado sisteminių spragų, kurios lemia nusikalstamas veikas?
– Pirmiausia tikrai būtina įvertinti policijos reformą. Reikia pažiūrėti, kokios yra stiprybės, kokia nauda buvo iš to ne policijos sistemai, o pirmiausia visuomenei, įvertinti pliusus ir minusus.
Kitas aspektas – taip, tam tikra nebaudžiamumo atmosfera arba dėmesio stoka vienoms ar kitoms pažeidimų, nusikaltimų rūšims gimdo tam tikrą pakartotinumą. Ir, jei laiku nesureaguosi, neužkardysi tokių veikų, pasekmės gali būti pajaustos po vieno ar kito sprendimo netgi ne tais pačiais metais, bet ir po metų, po kitų.
Kompleksinis priimtų sprendimų įvertinimas, prognozavimas turi būti padarytas. Tikiuosi, kad Vidaus reikalų ministerija tai ir padarys ir pristatys vyriausybei.
– Daliai žmonių nerimą kelia naujas Sveikatos apsaugos ministerijos planas reorganizuoti Nacionalinį vėžio institutą. Teigiama, kad šiuo planu vėžio gydymą norima grąžinti į bendro profilio ligoninę, todėl Nacionalinis vėžio institutas bus sujungtas su „Santaros“ klinikomis ir restruktūrizuotas. Žadama keisti ne tik instituto pavaldumą, bet ir jo patalpas perkelti į Dermatovenerologijos centrą. Pacientų organizacijos tai vadina vėžiu sergančiu pacientų genocidu. Ką jiems pasakytumėte?
– Pirmiausia gerokai per anksti kalbėti apie skambų pavadinimą „genocidas“. Apie tai kalbos būti negali. O kad sistema, šiandien susiklosčiusi, netinkama, yra faktas. Pirmiausia, kalbant apie pavaldumą, šios gydymo įstaigos, kuri atlieka apie 10 proc. mokslinės tiriamosios veiklos, visa kita yra gydymo veikla, steigėjas yra Švietimo ir mokslo ministerija. Sutikite, tai nelabai normalu ir šis žingsnis turi būti padarytas.
Antra, kalbant apie konsolidavimą įstaigų, esančių Santaros slėnyje, tas etapas jau buvo padarytas. Panašius būgštavimus dėl ligonių, esančių Santaros miestelyje, paleidimo, girdėjome, bet nieko panašaus neįvyko, jos išliko, tik yra integruotos yra bendrą administracinę valdymo ir gydymo struktūrą, kas yra normalu.
Tikrai nėra kalbos, kad Nacionalinis vėžio institutas būtų išskaidytas ar sunaikintas, tik jis turi išlikti kaip specializuotas gydymo įstaigos padalinys. Jis turi išsaugoti ir turi būti sustiprintas mokslinės tiriamosios veiklos potencialas, todėl yra siūlymų prie Nacionalinio vėžio instituto prijungti inovatyvios medicinos centrą.
Sutikime, kad ypač sunkių ligų gydymas yra kompleksinis, o dvi ligoninės, kurias skiria siaura gatvė, labai dažnai turi dvigubus poreikius, t. y. pačios naujausios medicininės technikos įsigijimas, šios įrangos dubliavimas. O svarbiausias uždavinys – kad pacientams būtų suteikia visokeriopa pagalba. Ir tai, ko šiandien negali padaryti Nacionalinis vėžio institutas, kalbant apie onkologinių ligonių gydymą, kur reikia potencialo, žinių, gebėjimų ir įrangos iš „Santaros“ klinikų, tai ir daroma. Manau, kad potencialo konsolidavimas nesunaikina Nacionalinio vėžio instituto ir yra žingsnis į priekį.
– Taigi viskas bus apgalvota ir pasitarta su medikais?
– Ne tik su medikais, bet ir su bendruomene, pacientais. Noriu tik dar priminti, kad šį klausimą gvildeno ir praėjusi vyriausybė. Tiek „Santaros“, tiek Nacionalinio vėžio instituto vadovybė ne kartą lankėsi pas mane ir pristatė galimybes, rizikas, išsakė baimes. Buvo pasakyta, kad pačios gydymo įstaigos pirmiausia turi tarpusavyje pasiekti kompromisą, susitarti, o tada sprendimus priims vyriausybė. Bet dabar vėl matome, kad vyksta kažkoks nesusikalbėjimas.
Vis dėlto tai yra natūralu, klausimas pakankamai svarbus, todėl turime kalbėti, diskutuoti, išsiaiškinti ir priimti patį geriausią sprendimą, kuris reikalingas ir pacientams, ir pačių gydymo įstaigų personalui.
– Pirmadienį pristatyta nuo kitų metų besikeičianti pensijų apskaičiavimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad žmonių pensijos augs ir joms nedarys įtakos politiniai sprendimai. Tikrai pensijos bus apsaugotos nuo politikų valios?
Manau, kad dabar visi pakeitimai, įsigalioję anksčiau ir įsigaliosiantys nuo sausio 1 d., susies pensijų augimą su mūsų ekonomikos augimu.
– Tikrai taip ir bus, mes neturime kito pasirinkimo. Pensijų dydis ir augimas privalo būti susietas su objektyviais ekonominiais rodikliais. Mes galime prisiminti tuos laikus, kai pensijų dydį ir norą didinti lėmė politiniai sprendimai, padaryti prieš krizę.
Noriu paminėti, kad tik šiemet mūsų vyriausybė panaikino beveik 4 mlrd. „Sodros“ skolą. „Sodra“ buvo diskredituojama neatsakingais sprendimais, kurie buvo priimti politiškai, norint įsiteikti pensininkams.
Manau, kad dabar visi pakeitimai, įsigalioję anksčiau ir įsigaliosiantys nuo sausio 1 d., susies pensijų augimą su mūsų ekonomikos augimu. Tai svarbiausia. Be to, svarbu, kad nebus mažinimo esant bet kokioms aplinkybėms, o tai garantuos tvarią mūsų socialinės pensijų sistemos plėtrą.
– Nebus mažinama, o gal nebus ir tradicinio didinimo prieš rinkimus?
– Be abejo, taip. Tai – tradicinis politinis didinimas, nepagrįstas jokiais ekonomikos rodikliais. Jis iš tikrųjų yra pražūtingas.
– Liko kelios dienos iki Kalėdų. Jau galvojate apie šventes?
– Kol kas yra daug darbų, bet, žinoma, galvoju ir apie šventes.
– Neseniai vyriausybė paminėjo darbo metines. O jums asmeniškai šie metai buvo geri?
– Šie metai buvo tikrai labai intensyvūs, sudėtingi, sunkūs, bet savotiškai įdomūs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...