- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad šių metų biudžetas nebus tikslinamas.
„Vyriausybė neplanuoja šiais metais peržiūrėti valstybės biudžeto“, – antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.
Visiems siūlantiems perskirstyti biudžetą, premjeras pasiūlė rodyti „iniciatyvas su įstatymo projektais“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas antradienį konservatorių frakcijoje pakartojo, kad valstybės finansinė parama dėl koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir gyventojas turi būti perkelta į biudžetą, nes „skaičiai įspūdingi“. Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta taip pat yra pareiškęs, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.
Gegužės mėnesį S. Skvernelis taip pat tvirtino, kad peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą kol kas nėra būtina, tačiau neatmetė, kad tai gali būti padaryta vėliau.
Patvirtintos 2020 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 9,548 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,53 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolierius: reikėtų peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą
Vyriausybė turi teisę finansuoti išlaidas skolintomis lėšomis, tačiau siekiant skaidrumo reikėtų peržiūrėti ir atnaujinti šių metų biudžetą, pareiškė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
„Pagal šiandien galiojančius įstatymus, mūsų vertinimu, Vyriausybė gali daryti išlaidas iš skolintų lėšų, tačiau remdamiesi mūsų atlikto 2015 metų valstybės biudžeto vykdymo auditu ir 2019 metų biudžeto projekto vertinimo rezultatais, 2020 metų (biudžeto – BNS) įstatymo pakeitimą mes kaip valstybės auditoriai matytume esant tikslingu“, – tvirtino M. Macijauskas, antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus.
„Taip siektume biudžeto planavimo aiškumo, skaidrumo ir fiskalinių rizikų, kurias remia ydinga praktika sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, dalį jų numatant finansuoti iš skolintų lėšų, suvaldymo“, – pridūrė jis.
Pasak M. Macijausko, Valstybės kontrolė remiasi fiskalinės drausmės reikalavimais ir Konstitucijos nuostata, kad valstybės biudžeto projektą ir jo rodiklius patvirtinti ir keisti gali tik Seimas. Anot valstybės kontrolieriaus, Konstitucinis Teismas dar 1999 metais nurodė, kad pagal Konstituciją Vyriausybei nesuteikiama galių pačiai pakeisti biudžetą.
„Matydami šias problemas dar 2016 metais Vyriausybei teikėme rekomendaciją, jog siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Konstitucijos nuostatų, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, nusprendus kokius finansinius rodiklius ir kiek jų privalo patvirtinti Seimas ir kiek suteikti Vyriausybei teisių vykdyti biudžetą. Kaip suprantate, ši rekomendacija dar neįgyvendinta“, – pabrėžė M. Macijauskas.
Jo teigimu, biudžete neparodant dalies suplanuotų išlaidų arba jas sumažinant ir dalį jų finansuojant skolintomis lėšomis iškreipiamas valstybės biudžeto išlaidų ir pajamų balansas ir kyla rizikų pažeisti fiskalinę drausmę.
„Taip pat prisiimant papildomus įsipareigojimus įžvelgiame riziką dėl valstybės skolos tvarumo ilguoju laikotarpiu“, – tvirtino M. Macijauskas.
Jis pabrėžė, kad visas išlaidas, nepriklausomai kokiu metu ir kokiomis lėšomis jos yra finansuojamos, būtina skirstyti skaidriai, ekonomiškai, efektyviai ir siekiant užsibrėžtų tikslų.
„Dabartinė situacija, kai daromos papildomos didelės viešųjų lėšų injekcijos, tik išryškina mūsų teiktų rekomendacijų įgyvendinimo svarbą. Per pastaruosius kelerius metus esame pateikia išvadas sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos, ekonomikos, verslo skatinimo ir kitose viešojo sektoriaus srityse. Šias tobulintinas sritis išskiria Europos Komisija ir kiti tarptautiniai ekspertai“, – sakė M. Macijauskas.
Pasak jo, valdžios veiksmai koronaviruso COVD-19 krizės metu sulauks ir Valstybės kontrolės dėmesio.
„Nors šiandien mūsų 2020 metų veiklos plane dar nematote specialia COVID-19 žyma pažymėto audito ar kito vertinimo, reaguodami į situaciją jau atliekamų auditų apimtyse vertiname ir šių dienų aktualijas. Analizuojame valstybės priimtus sprendimus, veiksmų planus, esame atlikę preliminarią analizę, kokiais klausimas galėtume papildyti vykdomus finansinius ir veiklos auditus, kitus vertinimus“, – teigė valstybės kontrolierius.
„Priimsime gerai pasvertus spendimus prieš imdamiesi konkrečių temų, įvertinsime galimybes surinkti tinkamus ir pakankamus įrodymus, spręsime kokio pobūdžio darbai pažymėti COVID-19 žyma galėtų papildyti mūsų veiklos planą ir kaip greitai galėtume pateikti rezultatus“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų3
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų12
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...