Tačiau premjeras užsimena ir apie „planą B“, jei Seimas toliau vilkintų Miškų įstatymo pataisų priėmimą arba jų iš viso nepriimtų.

„Aš manau, kad yra visos prielaidos (...) ir galimybė nepratęsiant sesijos šitą įstatymą priimti. Jeigu tai nebus suspėta padaryti, siūlau, ir tai frakcijoje jau išsakyta, šaukti neeilinę sesiją. Mano galva, tai principinis klausiams, kuris leis parodyti, ar mes galime keisti tą situaciją, kuri, švelniai tariant, yra visiškai nepriimtina man iš vertybinės pusės. Tikiuos, suspėsime padaryti ir nelauksime rudens sesijos“, - ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime sakė S.Skvernelis.

Į liberalės Aušrinės Armonaitės priekaištą, kad Vyriausybė pati galėtų nuspręsti, kiek Lietuvoje turėtų būti urėdijų, S.Skvernelis sakė, kad toks sprendimas „būtų sulaukęs tokios pačios reakcijos“.

„Mes turime, Vyriausybė tikrai turi planą B. Įvykus blogiausiam ir šitų pataisų nepatvirtinus, tai, kas yra numatyta Vyriausybės kompetencijoje, privalėsime daryti tą planą B“, - pareiškė premjeras.

Paklaustas, ką reiškia toks planas, S.Skvernelis BNS teigė: „Tikslų pasiekimą“.

„Nėra prasmės komentuoti“, - pridūrė premjeras, paprašytas paaiškinti plačiau.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuris urėdijų reformos nesvarsto, nes neturi ekspertų išvadų, vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika trečiadienį teigė, kad bus dedamos visos pastangos, kad naujasis įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.

Seimo kanceliarija šią savaitę turėtų nuspręsti, kas atliks nepriklausomą reformos ekspertizę. Jos reikalauja maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Pagal Seimo statutą toks vertinimas privalomas. Už jį Seimas ketina sumokėti iki 200 eurų.

Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj 42 urėdijų bus įsteigta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. 

Urėdijų reformos ekspertizę aliks „Civitta“ ir Miškininkų sąjunga

Nepriklausomą urėdijų reformos ekspertizę atliks viena didžiausių konsultacijų bendrovių Lietuvoje „Civitta“ ir  Lietuvos miškininkų sąjunga. Išvadų Seimas laukia iki birželio 29-osios.

„Civitta“ ir Miškininkų sąjunga laimėjo Seimo kanceliarijos skelbtą viešojo pirkimo konkursą, nes abi atitiko reikalavimus.

„Jos abi atitiko reikalavimus“, – BNS teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Komitetas urėdijų reformos kol kas negali svarstyti, nes neturi ekspertų išvadų.

K.Mažeika pripažino, kad Seimą gali pasiekti skirtingos išvados, nes reformą vertins dvi įstaigos.

„Remsimės abiem. Čia tik nuomonė. Išvados nebus įpareigojančios“, - teigė jis.

Pasak komiteto pirmininko, Seime jau renkami parašai dėl neeilinės sesijos šaukimo - jos metu ir būtų priimtas sprendimas dėl urėdijų pertvarkos. Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius BNS irgi patvirtino, kad parašai dėl to renkami.

Nepriklausoma ekspertizė turi atsakyti tik į du klausimus: ar Miškų įstatymo pataisomis siūloma reforma atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruota į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams bei ar ji teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius BNS šią savaitę teigė, kad vertinimą gali atlikti veltui.

Gauti „Civittos“ komentaro BNS nepavyko. Ji save įvardija kaip nepriklausomą konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonę, kuri turi 8 biurus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Moldovoje, o projektus yra įgyvendinusi daugiau nei 15 šalių.

Nepriklausomos urėdijų reformos ekspertizės reikalauja maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Pagal Seimo statutą toks vertinimas privalomas. Už jį Seimas ketina sumokėti iki 200 eurų.