Europos Sąjungos finansų ministrams antradienį priėmus bendrą sprendimą dėl vieningo bankų priežiūros mechanizmo, pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad kitas svarbus žingsnis - bendras sutarimas dėl bankų pertvarkos mechanizmo.

„Bankų priežiūros mechanizmas yra vienas kertinių Bankų Sąjungos stulpų. Ir pritarus visoms šalims narėms nuo 2014 metų lapkričio jis įsigalios. Bankų Sąjunga jau paleista įgyvendinti ir tai yra faktas“, - BNS telefonu iš Liuksemburgo po ES finansų ministrų susitikimo sakė R.Šadžius.

Pasak jo, dabar Lietuva turi ambicingesnė tikslą - iki metų pabaigos pasiekti bendrą sutarimą dėl bankų pertvarkos mechanizmo.

„Priežiūros mechanizmas buvo pasiūlytas prieš 13 mėnesių maždaug, o pertvarkos - tik šių metų liepą. Tad Lietuva iš tikrųjų išsikėlė ambicingą tikslą - iki metų pabaigos pasiekti bendrą sutarimą dėl jo“, - teigė ministras.

Bendrijos ministrai antradienį taip pat sutarė, kad smulkios ir vidutinės įmonės būtų remiamos paskolų garantijų principu.

„Pasirinktas pirmas variantas, kurį paprasčiausia realizuoti nuo kitų metų - jis susijęs su garantijų teikimu. Tačiau neatmetami ir kiti pasiūlymai, jie bus sudėti į direktyvą, o garantijos pasirinktos, nes jas paprasčiausia įgyvendinti, kitoms reikia dar papildomo institucijų pasiruošimo“, - aiškino R.Šadžius.

Jis sakė, kad pagrindinė iniciatyvos idėja, apjungiant Europos investicijų banką, struktūrinius fondus ir privatų kapitalą, palengvinti nedidelių įmonių priėjimą prie paskolų. Tačiau, kaip teigė ministras, problema kyla, kad valstybės jau paskirstė struktūrinius fondus.

„Kaip tai atrodys praktikoje, dar pamatysime, nes valstybės jau yra paskirsčiusios didžiąją dalį savo struktūrinių lėšų, tačiau tikiu, kad jos ryšis perskirstyti“, - sakė ministras.

Vieningas bankų priežiūros mechanizmas yra vienas kertinių Bankų Sąjungos elementų. ES pirmininkaujanti Lietuva taip pat siekia šalių narių sutarimo dėl kito sąjungos elemento - bankų pertvarkos mechanizmo -, kad galėtų pradėti derybas su Europos Parlamentu iki šių metų pabaigos.

Į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims 160 stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys Lietuvos finansų grupės - SEB, "Swedbank" ir DNB. Lietuva šio mechanizmo dalimi taptų automatiškai, jeigu įstotų į euro zoną 2015 metais.