Vakar Lietuvos banko (LB) vadovui Reinoldijui Šarkinui teko aiškintis Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir dėl savo atlyginimo, ir dėl milžiniškos paskolų litais kainos.
Įstatymais nepaspaus
Pastaruoju metu R.Šarkinas sulaukia raginimų spausti komercinius bankus, kad šie prisidėtų gaivinant šalies ekonomiką. Tačiau centrinio banko poveikio galimybės esą ribotos dėl galiojančių teisės aktų.
Vis dėlto po susitikimo su šalies vadove D.Grybauskaite jis prognozavo, kad bankų kotiravimo viešumas gali padėti sumažinti Lietuvos tarpbankinių palūkanų normą VILIBOR iki euro zonos tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR lygio.
"Manau, kad jis turi kristi iki panašaus dydžio kaip EURIBOR. Tai bus ilgas ir labai laipsniškas procesas", – sakė R.Šarkinas.
Anot jo, šiuo metu viešumas ir įtikinėjimai yra bene vieninteliai svertai, kuriuos galima panaudoti.
"Kaip matėte, dabar pradėjome skelbti kiekvieno banko kotiruotes. Šiaip tik suvesdavome, ką pateikdavo bankai, išvesdavome pagal nustatytą tvarką vidurkį ir skelbdavom VILIBOR. O dabar mes pradėjom skelbti ir tai, ką pateikia kiekvienas bankas, kad visi galėtų matyti, nuo ko priklauso palūkanų dydis", – viešumo galia tiki LB vadovas.
Tai esą paveiks palūkanas, kurios jau antra savaitė po truputį mažėja. Vienos nakties VILIBOR ketvirtadienį buvo 1,36 proc., 1 savaitės – 2,16 proc., 1 mėnesio – 5,34 proc., 3 mėnesių – 8,38 proc., 6 mėnesių – 9,16 proc. Daugiausia ketvirtadienį už 6 mėnesių tarpbankines paskolas prašė "Danske Bank" – 9,8 proc.
Paskolos dalijamos
Centrinio banko vadovas taip pat mėgino paneigti kaltinimus, esą komerciniai bankai nebeskolina nei verslui, nei gyventojams. R.Šarkinas paminėjo, kad didžiausi Lietuvoje komerciniai bankai SEB ir "Swedbank" šiemet pirmą pusmetį suteikė maždaug po 3 mlrd. litų naujų paskolų.
Didieji bankai skolino tiek valstybei ir jos įstaigoms, tiek įmonėms ir gyventojams.
"Didesnė dalis turbūt yra suteikta verslui, šiek tiek "Sodrai", Finansų ministerijai, bet didesnė dalis – valstybės įmonėms, privačioms įmonėms ir privatiems asmenims – būsto paskolos ir panašiai, jos ir toliau teikiamos", – vardijo LB valdybos pirmininkas.
Tačiau, anot jo, bankai neturi, kur įdarbinti pagrindinių savo akcininkų – užsienio bankų – pinigų: "Jie dalimis yra grąžinami į Švediją, Daniją ar Vokietiją. Ir kaip matėme šiemet, iki dabar jų yra grįžę 3 mlrd. litų, nes čia nėra, kur jų įdarbinti. Baigiasi paskolos, indėlių sutartys, ir jie grąžinami pagrindiniams bankams."
Atlyginimą sutiko mažinti
R.Šarkinui teko teisintis ir dėl centriniame banke mokamų atlyginimų. Savo algą, kuri atskaičius mokesčius siekia 16,4 tūkst. litų, jis sutiko susimažinti, tačiau įrodinėjo, kad centrinio banko darbuotojų atlyginimai nėra per dideli.
"Darbuotojų atlyginimai ne per dideli. Aš sakiau, kad mano per didelis ir kad reikia mažinti. Ir todėl susimažinau ir dar mažinsime", – sakė jis.
Pasklidus informacijai apie dideles LB vadovų algas ir lengvatines paskolas darbuotojams, Prezidentė D.Grybauskaitė centrinio banko vadovą perspėjo dėl grėsmės banko reputacijai. Prezidentės netenkina tokia padėtis ir ji pati pasiruošusi prisidėti prie dabar galiojančių teisės aktų pakeitimų.
LB svetainėje skelbiama, kad banko valdybos narių ikimokestinis atlyginimas šių metų antrą ketvirtį buvo 20 139 litai, padalinių vadovų – 9492 litai, jų pavaduotojų – 8205 litai, skyrių, poskyrių viršininkų ir vedėjų – 5925 litai, jų pavaduotojų – 5784,5 lito, vyriausiųjų specialistų – 4719,5 lito, vyresniųjų specialistų – 3616,7 lito, specialistų – 2688 litai, darbininkų – 1259 litai.
Pelną keičia nuostoliai
Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmą šių metų pusmetį patyrė 628,2 mln. litų bendrų nuostolių, vien antrą ketvirtį – 608,1 mln. litų, o tik birželio mėnesį – 552,2 mln. litų.
Pernai tuo pačiu metu bankai skelbėsi uždirbę 649 mln. litų pelno.
LB pranešė, kad pelningai dirbti šiemet pavyko tik 3 bankams ir 2 užsienio bankų skyriams, o 6 bankai ir 6 užsienio bankų skyriai dirbo nuostolingai. Daugiau nei pernai pirmą pusmetį šiemet uždirbo tik vienas bankas ir 2 užsienio bankų skyriai.
Neoficialiomis BNS žiniomis, daugiau pelno nei pernai šiemet gavo "Snoras", o pelningai dar dirbo Ūkio ir Medicinos bankai, "UniCredit Bank" Lietuvos skyrius ir Estijos kapitalo "Bigbank" filialas.
Visų bankų turtas liepos 1 d. siekė 85,9 mlrd. litų – per pusmetį sumažėjo 4,3 proc., paskolos – 66,7 mlrd. litų, arba 6,6 proc. mažiau, indėliai – 38,3 mlrd. litų, arba 0,2 proc. daugiau nei sausio 1-ąją.
Naujausi komentarai