Statistiniai Lietuvos ekonomikos rodikliai gerėja. Šalį iš krizės turintis ištempti eksporto garvežys didina greitį, nors analitikai tikėjosi dar didesnio tempo.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos eksportas sausį–gegužę, palyginti su 2009-ųjų tais pačiais mėnesiais, padidėjo 22,2 proc., importas – 21,8 proc. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 20,9 proc., o be mineralinių produktų – 13,2 proc. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu, – eksportas padidėjo 5,5 proc., importas sumažėjo 6,4 proc.

Pasak statistikų, didžiausią Lietuvos eksporto dalį šiemet sudarė mineraliniai produktai (23,2 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,7 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai (9 proc.).

Atsigaunantis investicinių prekių importas rodo, kad Lietuvos įmonės pradeda investuoti į pajėgumų didinimą, tačiau, pasak analitikų, šalies eksporto augimas galėtų būti spartesnis.

"Tai, kad padidėjo investicinių prekių importas, yra tikrai geras ženklas. Padidėjimas nedidelis – 6,6 proc. (sausį–gegužę, palyginti su 2009-ųjų tuo pačiu laikotarpiu), bet iki šiol mes judėjome negatyvioje zonoje", – sakė "DnB Nord" grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Anot jos, pamažu atsigaunantis investicinių prekių importas liudija, kad vietos įmonės pradeda investuoti į pajėgumų didinimą. Tačiau eksportas, anot analitikės, atkuriamas ne taip greitai, kaip norėtųsi.

"Nematome, kad eksportas atsikurtų labai greitu tempu. Pagal nuotaikų gerėjimą ir pagal bendrą situaciją eksporto pagyvėjimas turėtų būti gerokai aktyvesnis", – teigė "DnB Nord" ekonomistė.

"Eksporto augimas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, buvo tikrai nemažas, bet jį lėmė labai žema palyginamoji bazė. Pernai atitinkamu laikotarpiu eksportas buvo labai smarkiai sumažėjęs", – sakė "Nordea Bank" Lietuvos filialo verslo analitikas Antanas Skovorodinas.

Vis dėlto Lietuvos vidaus paklausa išlieka menka – ji kol kas neleidžia didėti kainoms. Birželį šalyje užfiksuota nulinė mėnesio infliacija, metinė infliacija – 1 proc.

Statistikos departamento duomenimis, vartojimo kainas birželį labiausiai didino pabrangusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, o labiausiai mažino švietimo paslaugos – panaikinta stojamoji studijų įmoka ir pigo užsienio kalbų kursai.

"Nulinė infliacija neteikia kokių nors staigmenų. Palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, šiuo atžvilgiu mes išsiskiriame iš regiono – Estijoje buvo labai stipriai išaugusi infliacija", – sakė "DnB Nord" grupės vyriausioji ekonomistė.

Pasak jos, menka Lietuvos vidaus paklausa kol kas neleidžia infliacijai augti. Metinė infliacija kas mėnesį didėja nuo 2010 m. vasarį pasiekto dugno, kai buvo užfiksuota 0,5 proc. defliacija.

"Metinė infliacija įsibėgėja, tai normalu, nes ekonomika daugiau mažiau stabilizuojasi. Metinė infliacija tikriausiai turėtų didėti ir toliau, aišku, be staigių šuolių", – prognozavo A.Skovorodinas.

Tačiau R.Rojaka ženklų, kad metinė infliacija galėtų didėti, teigė nematanti: "Kol neatsistato vartotojų lūkesčiai, kol aukštas nedarbo lygis, labai sunku įsivaizduoti, kokios jėgos galėtų infliaciją labai padidinti. Jeigu pradėtų atsigauti pasaulinė ekonomika, tai būtų vienintelis veiksnys ir tai, žinoma, būtų labai nenaudinga Lietuvai."

Ir pigo, ir brango

Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui birželį, palyginti su geguže, didžiausią įtaką turėjo 0,7 proc. pabrangusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, 0,8 proc. – įvairios prekės ir paslaugos, 0,3 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 2,9 proc. atpigusios švietimo paslaugos, 0,7 proc. – drabužiai ir avalynė.

Metinį kainų padidėjimą lėmė 12,1 proc. pabrangę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 5 proc. – transporto prekės ir paslaugos, 2,3 proc. – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 4,1 proc. atpigę drabužiai ir avalynė, 5,9 proc. – ryšių prekės ir paslaugos, 2,4 proc. – būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos.

Vartojimo prekių kainos per mėnesį beveik nepasikeitė, paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc. Prekės per metus pabrango 1,7 proc., paslaugos atpigo 0,9 proc.

Įvairių prekių ir paslaugų kainų pokytį per mėnesį daugiausia lėmė 4,2 proc. pabrangusios transporto priemonių draudimo paslaugos. Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų mėnesio pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 2,8 proc. pabrangęs kietasis kuras, 0,7 proc. – būsto priežiūros ir remonto medžiagos.

Statistikų teigimu, iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos bendrajam vartotojų kainų mėnesio pokyčiui, galima paminėti 1,4 proc. pabrangusią mėsą ir jos produktus, po 4,7 proc. – vaisius ir uogas, atostogų išvykas, 1,3 proc. – pieną ir jo produktus, sūrius, 1,8 proc. – alų ir 17,5 proc. atpigusias šviežias daržoves, 0,5 proc. – degalus, 3,5 proc. – gėles, 0,5 proc. – mobiliojo telefono ryšio paslaugas, 2,6 proc. – keleivinio geležinkelių transporto paslaugas.