- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurios Lietuvos įmonės supranta padedančios Rusijos subjektams išvengti sankcijų, tačiau tęsia bendradarbiavimą su jais ir bando eksportuoti įrangą, technologijas ir kitą produkciją į Rusiją, skelbia Lietuvos žvalgybos institucijos.
Ketvirtadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgoje pabrėžiama, kad į tarptautinių sankcijų apėjimo schemas Rusijos subjektai dažniausiai įtraukia ilgą laiką Lietuvoje veikiančias Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas įmones. Daugelis jų teikia prekių sandėliavimo, transportavimo, muitinės dokumentų tvarkymo paslaugas.
„Apgailestaudami turime pripažinti, kad šioje srityje mes kaip valstybė stipriai šlubuojame, turime Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją arba dalyvauja sankcijų Rusijai apėjimo schemose“, – ataskaitos pristatyme sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Jis teigė, kad yra „dešimtys įmonių“, kurios padeda Rusijai, tačiau jų neįvardijo.
„Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti, kokiu keliu einame ir stabdysime tą visą veiklą. Tik galiu patvirtinti, kad visa informacija, kuri surenkama, perduodama atitinkamoms institucijoms“, – teigė D. Jauniškis.
Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname (...)
Tarp Rusijai reikalingų prekių – transporto sektoriui reikalingi komponentai, metalo apdirbimo, laboratorijų įranga, elektronika, mikroelektronika ir jos komponentai, karinėms reikmėms panaudojamos prekės.
„Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti – kuria naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja ir Rusijos žvalgybos tarnybos, naudojasi ryšiais su Europos Sąjungos šalyse veikiančiomis kompanijomis, pasitelkia Rusijos ir Baltarusijos piliečius“, – skelbiama Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos apžvalgoje.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos karo pramonė sugeba ir toliau būti efektyvi ir didinti gamybos apimtis, todėl būtina stiprinti sankcijų apėjimo užkardymą.
„Jėgos naudojame per mažai, tiek užkardant sankcijų apeidinėjimą, tiek einant gilyn į atskiras schemas, politiškai turėsime ir su savo sąjungininkais šnekėtis apie sankcijų išplėtimą ir toms valstybėms, kurios prisideda aktyviai sankcijas apeidinėjant“, – ataskaitos pristatyme teigė K. Budrys.
„Esame visko neišnaudoję, kai kalbama apie dvigubos paskirties prekes, jau nekalbu apie Lietuvos įmones, kurios bendradarbiauja su Rusijos pirkėjais tas sankcijas apeinant“, – pridūrė jis.
Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti.
Didžioji dalis Rusijos ir Baltarusijos piliečių, Lietuvoje valdančių su sankcijų apėjimo schemomis siejamas įmones, turi tiesioginių verslo ryšių Rusijoje bei Baltarusijoje. Jų šiose šalyse įsteigtos įmonės perka Vakaruose gaminamą įrangą, tiekia ją Rusijos ar Baltarusijos įmonėms, institucijoms, mokslo įstaigoms, veikiančioms strateginiuose sektoriuose.
Žvalgybos teigimu, kai kurios Baltarusijos piliečių Lietuvoje valdomos kompanijos veikė ir subjektų Rusijoje naudai – siekė aprūpinti juos karinėms pajėgoms modernizuoti skirta įranga ir gavo finansavimą iš įmonių, susijusių su Rusijos karo pramone.
Sankcionuotų prekių tiekimą organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos
Atkreipiamas dėmesys, kad visos Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) – dalyvauja organizuojant ribojamų prekių importą į Rusiją.
labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis (...)
Anot ataskaitos, Rusijos strateginių sektorių įmonės bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, teikia joms reikalingų prekių sąrašus. Šios tarnybos ieško įmonėms būtinos vakarietiškos aukštųjų technologijų įrangos ar jų komponentų.
Ribojamų prekių įsigijimus organizuoja Vakarų šalyse su nediplomatine priedanga veikiantys Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ir su jomis bendradarbiaujantys Rusijos ir Vakarų šalių piliečiai.
„Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat ieško ir naudojasi prekių, kurioms taikomos sankcijos, gabenimo kontrolės spragomis, organizuoja prekių tiekimą per trečiąsias šalis“, – skelbiama dokumente.
Anot ataskaitos, Rusijai patiriant sunkumų dėl sankcijų jos žvalgybos tarnybos, labai tikėtina, dar aktyviau ieškos būdų įsigyti ir pristatyti trūkstamus įrenginius, produkciją ar naujas technologijas.
Pasak žvalgybos, labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis, logistikos infrastruktūra ar iš sankcijų apėjimo schemų pasipelnyti norinčiais asmenimis.
Nurodoma, kad viena platformų, kuriose aktyviai veikia Rusijai tarpininkaujantys subjektai – užsienio šalyse vykstančios tarptautinės konferencijos ir parodos. Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojai taip pat domina šiuos tarpininkus.
Nustatyta atvejų, kai sankcijų apėjimo schemas organizavo Rusijos piliečiai, Lietuvoje neįsteigę ir nevaldantys verslų, tačiau įgiję leidimus gyventi šalyje. Jie dažniausiai atlieka tarpininkų vaidmenį – bando užmegzti ryšius su Lietuvoje veikiančiomis Rusijai reikiama įranga prekiaujančiomis ar ją gaminančiomis įmonėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos rajono ūkyje fiksuotas trečias šiemet afrikinio kiaulių maro židinys
Trečiadienį patvirtintas trečias afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
I. Šimonytė: daug kitų metų biudžeto sprendimų iš esmės jau priimta
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė ...
-
A. Izgorodinas: bankrotų maitinimo versle daugės6
Šiemet kritus restoranų ir kavinių apyvartai, rinkoje didėjant spaudimui dėl atlyginimų bei trūkstant darbuotojų daugės šio sektoriaus įmonių bankrotų, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. ...
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą2
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą5
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?15
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams2
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...