„Sukčių aktyvumas bandant iš gyventojų ir įmonių apgaulės būdu išvilioti pinigus auga. Per devynis šių metų mėnesius bankas išnagrinėjo beveik 600 atvejų dėl neteisėto pinigų pasisavinimo, tai yra beveik tiek pat, kiek buvo fiksuota per visus praėjusius metus. Užkibus ant sukčių kabliuko, vidutinė nuostolio suma siekia apie 2,4 tūkst. eurų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai gyventojų ar įmonių patirti nuostoliai dėl sukčiavimo siekia keliasdešimt tūkstančių eurų“, – sako Erika Skersytė, „Swedbank“ Kibernetinės saugos paslaugų komandos vadovė.

Vietoje telefono skambučių − SMS žinutės

Kaip pastebi saugumo ekspertė, sukčiai per šiuos metus keitė savo taktiką – tiesioginių sukčių skambučių skaičius sumažėjo, tačiau jie ėmė aktyviau siuntinėti SMS žinutes su nuorodomis į suklastotą interneto banką ar prašymais atskleisti prisijungimo duomenis.

Sukčių aktyvumas bandant iš gyventojų ir įmonių apgaulės būdu išvilioti pinigus auga.

„Atvejų, kai žmonės praranda pinigus susivilioję sukčių investavimo pasiūlymais ar atskleidę savo prisijungimo duomenis skambučio metu, sumažėjo trečdaliu. Tačiau patikėjusių sukčių siunčiamomis SMS žinutėmis ir dėl to nukentėjusių žmonių skaičius išaugo apie devynis kartus“, – komentuoja banko atstovė.

Romantika internete gali baigtis nuostoliais

Šįmet apie tris kartus padaugėjo ir romantinio sukčiavimo atvejų, kai piktavaliai su auka užmezga santykius pažinčių svetainėse ar socialiniuose tinkluose, pelno žmogaus pasitikėjimą ir vėliau dėl kokios nors priežasties įtikina jiems pervesti pinigų.

Pasak E. Skersytės, romantinis sukčiavimas yra imlus laikui ir tokio sukčiavimo atvejai nėra itin dažni, tačiau dėl to patiriami nuostoliai visgi yra reikšmingi ir vidutiniškai siekia apie 4,5 tūkst. eurų.

Didžiausias žalas patiria įmonės

Saugumo ekspertė pažymi, kad santykinai didžiausius nuostolius dėl sukčių veiksmų patiria ne gyventojai, o įmonės. „Nors jos į sukčių pinkles pakliūva kur kas rečiau negu gyventojai, tačiau nukentėjusios įmonės vidutiniškai netenka apie 25 tūkst. eurų. Sukčiai šalies įmones atakuoja siųsdami netikras prekių ar paslaugų sąskaitas, taip pat suklastoja vadovų nurodymus atlikti skubų pinigų pervedimą“, − komentuoja E. Skersytė.

Patyrus sukčių ataką ir įtariant, kad buvo atskleisti asmeniniai duomenys arba atliktas neteisėtas mokėjimas, gyventojai ir įmonės raginami nedelsiant kreiptis į banką. Per šiuos metus „Swedbank“ pavyko užkirsti kelią neteisėtiems sukčių pinigų pervedimams, kurių bendra nuostolių suma galėjo siekti daugiau kaip 300 tūkst. eurų.

„Banko darbuotojai niekada neprašo savo klientų atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų, „Smart-ID“ kodų ar kortelės duomenų skambindami, siųsdami SMS žinutę ar el. laišką. Gyventojai turėtų itin atidžiai vertinti prašymus ir pasiūlymus iš nepažįstamų asmenų, susijusius su investavimu, pinigų pervedimu ar leidimu pasinaudoti prisijungimo prie banko duomenimis“, − atkreipia dėmesį E. Skersytė.