- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik 23 milijonai eurų – tiek šalies savivaldybės jau išleido kovai su COVID-19.
Tokius skaičius atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikta apklausa, kurioje duomenis pateikė 55 iš 60 šalies savivaldybių.
Iki balandžio 22 dienos, preliminariais skaičiavimais, savivaldybės buvo išleidusios 22,8 mln. eurų. Dar 31,8 mln. eurų siekiant stabdyti viruso plitimą savivaldybės planuoja arba jau yra įsipareigojusios išleisti artimiausiu metu, sakoma Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pranešime.
Balandžio mėnesį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad dėl COVID-19 plitimo sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių savivaldybėms bus teikiamos trumpalaikės paskolos. Šis sprendimas taip pat numato, jog dėl centrinės valdžios sprendimų ekstremalios situacijos suvaldymui patirtos išlaidos bus kompensuotos.
„Nuo pat ekstremaliosios padėties paskelbimo savivaldybės darė viską, kad viruso plitimas šalyje būtų kuo mažesnis. Visą karantino laikotarpį vykdėme įvairius centrinės valdžios įsipareigojimus – steigėme karščio klinikas ir mobiliuosius punktus, organizavome užsikrėtusiųjų arba įtariamai užsikrėtusiųjų pervežimą, izoliaciją, apsaugą ir maitinimą, rūpinomės apsaugos priemonėmis darbuotojams ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paslaugas karantino metu, atstovams“, – sako LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, pasekmės savivaldybių biudžetams bus skaudžios ir dėl to, kad nebus surinkta didelė dalis gyventojų pajamų mokesčių, kurie sudaro šių biudžetų pagrindą.
„Džiaugiamės, jog Vyriausybė įsipareigojo kompensuoti savivaldybių pajamų netekimą, taip pat - papildomas savivaldybių išlaidas, susijusias su viruso plėtros suvaldymu. Turėdami galvoje, kad lėšų trūkumas yra didelis, o savivaldybės turi vykdyti ir kasdienes savo funkcijas teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, kviečiame jau dabar nustatyti mechanizmą, kaip, kada ir kokiais kriterijais remiantis dalis šių lėšų bus kompensuojama“, – teigia M. Sinkevičius.
Savivaldybių lūkesčiais, šis procesas galėtų prasidėti jau dabar, nelaukiant ypatingosios padėties pabaigos. Tai leistų toliau sklandžiai vykdyti suplanuotus darbus bei projektus, taip pat – geriau pasirengti galimo ekonominio nuosmukio pasekmėms, su kuriomis neišvengiamai susidurs ir jau susiduria savivaldybių gyventojai ir verslas, pažymi LSA.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas pritarė projektui, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Ketvirtadienį Seimas priėmė Valstybės rezervo įstatymo pakeitimus, kuriais bus efektyvinamas rezervo administravimas ir sudarymas bei leista įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Baltijos šalių pasiruošimas sinchronizavimui Europoje vertinamas gerai
Baltijos šalims rugpjūtį ketinant paskelbti apie planus kitų metų vasarį pasitraukti iš bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos bei prisijungti prie Vakarų Europos, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pasiruoši...
-
„Mediaskopas“ pristatys tyrimą, kaip Rusijos propaganda nušviečia Lietuvos energetiką3
Žiniasklaidos stebėjimo bendrovė „Mediaskopas“ ketvirtadienį pristatys Rusijos propagandos pranešimų apie Lietuvos energetinės nepriklausomybės pastangas tyrimą. ...
-
Seimas išplėtė patikimumo kriterijus NATO pirkimų dalyviams
Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto ir išplėtė patikimumo deklaracijų kriterijus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose norinčioms dalyvauti įmonėms. ...
-
Seime – azartinių lošimų verslą griežtinančios pataisos2
Seimui ketvirtadienį teikiamos azartinių lošimų verslą griežtinančios pataisos, kuriomis siekiama užkirsti kelią neatsakingiems lošimams, stiprinti probleminių lošėjų apsaugą ir didinti sektoriaus skaidrumą. ...
-
D. Kreivys: kliūčių pasitraukimui iš BRELL kitų metų vasarį nematome7
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Baltijos šalims nebėra kliūčių kitų metų vasarį sinchronizuoti jų energetikos sistemą su kontinentine Europa, taip pat rugpjūtį pranešti Rusijai ir Baltarusijai apie nutraukiamą bendros ...
-
NTAKD: renginių organizatoriai, savivalda turi imtis atsakomybės už narkotikų vartojimą
Paaiškėjus, kad apie pusė muzikos festivalių dalyvių vartoja narkotikus ar alkoholį, leidimus jiems suteikiančios savivaldybės su festivalių organizatoriais turėtų imtis priemonių apsaugoti žmones nuo svaiginimosi, sako Narkotikų, tabako ir...
-
Vyriausybė – už paskatas, kad vadovėmis dirbtų daugiau moterų4
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad iki 2026 metų liepos akcijų biržoje kotiruojamose įmonėse bent trečdalį vadovaujamų pozicijų užimtų moterys. ...
-
Ambicingam planui reikės apie 150 mlrd. eurų: kas už viską sumokės?5
Seime – ambicingas planas, kaip Lietuva savarankiškai apsirūpins energija. Tam reikės milžiniškų investicijų – 150 mlrd. eurų, bet planui sukliudyti gali ne pinigai, o gyventojai. ...
-
Lietuva prisidės prie mokyklos Ukrainoje atstatymo, reabilitacijos centrų tvarkymo
Lietuva prisidės prie dar vienos mokyklos Ukrainoje atstatymo, kelių reabilitacijos centrų tvarkymo. ...