Tokius skaičius atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikta apklausa, kurioje duomenis pateikė 55 iš 60 šalies savivaldybių.

Iki balandžio 22 dienos, preliminariais skaičiavimais, savivaldybės buvo išleidusios 22,8 mln. eurų. Dar 31,8 mln. eurų siekiant stabdyti viruso plitimą savivaldybės planuoja arba jau yra įsipareigojusios išleisti artimiausiu metu, sakoma Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) pranešime.

Balandžio mėnesį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad dėl COVID-19 plitimo sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių savivaldybėms bus teikiamos trumpalaikės paskolos. Šis sprendimas taip pat numato, jog dėl centrinės valdžios sprendimų ekstremalios situacijos suvaldymui patirtos išlaidos bus kompensuotos.

„Nuo pat ekstremaliosios padėties paskelbimo savivaldybės darė viską, kad viruso plitimas šalyje būtų kuo mažesnis. Visą karantino laikotarpį vykdėme įvairius centrinės valdžios įsipareigojimus – steigėme karščio klinikas ir mobiliuosius punktus, organizavome užsikrėtusiųjų arba įtariamai užsikrėtusiųjų pervežimą, izoliaciją, apsaugą ir maitinimą, rūpinomės apsaugos priemonėmis darbuotojams ir nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paslaugas karantino metu, atstovams“, – sako LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, pasekmės savivaldybių biudžetams bus skaudžios ir dėl to, kad nebus surinkta didelė dalis gyventojų pajamų mokesčių, kurie sudaro šių biudžetų pagrindą.

„Džiaugiamės, jog Vyriausybė įsipareigojo kompensuoti savivaldybių pajamų netekimą, taip pat - papildomas savivaldybių išlaidas, susijusias su viruso plėtros suvaldymu. Turėdami galvoje, kad lėšų trūkumas yra didelis, o savivaldybės turi vykdyti ir kasdienes savo funkcijas teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, kviečiame jau dabar nustatyti mechanizmą, kaip, kada ir kokiais kriterijais remiantis dalis šių lėšų bus kompensuojama“, – teigia M. Sinkevičius. 

Savivaldybių lūkesčiais, šis procesas galėtų prasidėti jau dabar, nelaukiant ypatingosios padėties pabaigos. Tai leistų toliau sklandžiai vykdyti suplanuotus darbus bei projektus, taip pat – geriau pasirengti galimo ekonominio nuosmukio pasekmėms, su kuriomis neišvengiamai susidurs ir jau susiduria savivaldybių gyventojai ir verslas, pažymi LSA.