SEB banko analitikų parengtoje „Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje“ („SEB Baltic Household Outlook“) teigiama, kad nerimas dėl galimai didėsiančių prekių ir paslaugų kainų po euro įvedimo būdingas visoms naują valiutą įvedančioms šalims.

Visgi lietuviai, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, dėl galimų kainų pokyčių nuogąstauja labiausiai. Oficiali statistika rodo, kad po euro įvedimo nei Latvijos, nei Estijos gyventojų baimės dėl didėsiančių kainų nepasitvirtino.

„Nors oficialiai skelbiami kainų pokyčių indeksai rodo, kad kainos įvedus eurą didėja labai nedaug, tačiau gyventojai vis tiek baiminasi didesnio kainų augimo. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, šių metų rugsėjį, kai iki euro įvedimo Lietuvoje buvo likę trys mėnesiai, 84 proc. lietuvių manė, kad kainos po euro įvedimo kils. Estijoje, likus keturiems mėnesiams iki euro įvedimo, taip manė 81 proc. gyventojų, Latvijoje, likus aštuoniems mėnesiams iki naujos valiutos įvedimo – 75 proc. gyventojų,“ – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

SEB banko analitikės teigimu, kaimyninių šalių patirtis liudija, kad euro įvedimo poveikis kainoms buvo labai nedidelis. Estijoje didėjo kainos tų produktų, kurie, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, kainavo gerokai pigiau, taip pat prekių kainos labiau augo mažose parduotuvėse nei dideliuose prekybos centruose. Visgi, remiantis tyrimų duomenimis, kainų kilimą Estijoje 2011 metais daugiausia lėmė kiti veiksniai.

Latvijoje po euro įvedimo kainos augo paslaugų sektoriuje: 2014 m. rugpjūtį didžiausias metinis kainų augimas fiksuotas kirpyklose (7 proc.), turizmo (5,9 proc.) ir maitinimo paslaugų ( 5,2 proc.) įmonėse, taip pat šiek tiek augo ir būsto nuomos kainos. SEB analitikės teigimu, šis paslaugų kainų didėjimas Latvijoje gali būti aiškinamas apvalinimo efektu.

Visgi, pasak J. Varanauskienės, gyventojų jaučiamą nerimą dėl po euro įvedimo galimai kilsiančių kainų, galima aiškinti įvairiai. Analitikės teigimu, gyventojų suvokiama infliacija skiriasi nuo to, kokius kainų pokyčius atspindi oficialus vartojimo prekių ir paslaugų kainų krepšelis. Be to, egzistuoja ir pinigų iliuzijos efektas, kai pasikeitus valiutos nominalui gyventojai pinigus vertina ne pagal tikrąją pinigų vertę. „Taip pat reikia nepamiršti, kad gyventojams kainas yra sudėtinga perskaičiuoti iš vienos valiutos į kitą, didelė dalis žmonių kainas eurais lygina su prieš kelis metus buvusiomis kainomis nacionaline valiuta. Be to, žmonės linkę selektyviai vertinti aplinką, t.y. jie dažniausiai pastebi tą informaciją, kuri patvirtina jų turimus įsitikinimus, tad nerimaudami dėl kainų augimo jie pastebi tik tai, kas brangsta,“ – sako J.Varanauskienė.

Gyventojų nuotaikoms dėl kainų augimo įvedus eurą įtakos turi ir objektyvios priežastys. „Nepaisant to, kad daugelis prekybos ir paslaugų įmonių Lietuvoje įsipareigojo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti kainas, dalis įmonių – ypač paslaugų sektoriaus – jau padidino kainas. Remiantis vartojimo prekių ir paslaugų kainų statistika, kaimyninėje Latvijoje paslaugų kainos reikšmingiau pradėtos didinti likus keturiems mėnesiams iki euro įvedimo, o Lietuvoje – jau balandžio mėnesį, t.y. likus devyniems mėnesiams iki naujos valiutos įsigaliojimo,“ – sako J.Varanauskienė.