Šiemet antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, vidutinį darbo užmokestį gaunančio vilniečio įperkamas naujos statybos būsto plotas padidėjo 0,3 kv. metro - iki 29,5 kv. metro. Tuo pat metu Rygos gyventojo įperkamas būsto plotas didėjo 1,9 kv. metro iki 27,9 kv. metro. Estijos sostinės gyventojo įperkamo būsto plotas sumažėjo 0,8 kv. metro, tačiau buvo kambariu didesnis negu kitų Baltijos šalių - 37 kv. metrai.

"Lietuvos ir Latvijos sostinėse gyventojų galimybės įsigyti naują būstą pagerėjo labiausiai dėl to, kad vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo daugiau negu naujo būsto kainos. Latvijoje galimybės sparčiau padidėjo dar ir dėl to, kad šiek tiek sumažėjo vidutinė būsto paskolų palūkanų norma. Vis dėlto Lietuvoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma ir toliau yra mažiausia tarp trijų Baltijos šalių", - pranešime spaudai sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Mažiausią senos statybos plotą gali įpirkti vidutines pajamas gaunantis Vilniaus gyventojas (41,3 kv. metro), didžiausią - Rygos (52,2 kv. metro). Talino gyventojo įperkamas senos statybos būsto plotas 2016 metų antrą ketvirtį buvo 42,8 kv. metro.