Daugiau kaip 7 mlrd. eurų investicijų kainuosiantį planą džiugiai sutinka ir atsinaujinančios energetikos verslo atstovai – jų teigimu, apie ketvirtadalis reikalingų lėšų gali būti investuotos iškart, vos tik atlaisvės biurokratinis mechanizmas.

Kitą savaitę Energetikos ministerija (EM) Seimui teikia „Proveržio“ paketą, skirtą užtikrinti sklandžią ir greitą atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių plėtrą. Vienas esminių paketo tikslų, ne kartą pabrėžtas energetikos ministro Dainiaus Kreivio, – iki 2030 m. Lietuvoje pasigaminti 93 proc. visos suvartojamos elektros energijos.

Tam pasiekti 2025 m. jau turėtų būti įrengta 1,8 GW sausumos vėjo ir 1 GW saulės elektrinių. Dar po penkerių metų šie pajėgumai dvigubėtų, atsirastų ir 1,4 GW galios jūros vėjo jėgainių parkas. Ministerijos ambicija – 7 GW galia ir 14,6 TWh metinė elektros generacija iš atsinaujinančių energijos šaltinių po aštuonerių metų. Prognozuojamas ateities šalies elektros poreikis – 15,73 TWh kasmet (šiuo metu suvartojama apie 13 TWh).

Užbrėžtas siekiamybes planuojama įgyvendinti naikinant, ministerijos įvardijimu, perteklinius ir nereikalingus biurokratinius apribojimus, taikomus AEI elektrinių statybai. Gyventojams viliamasi sudaryti palankias sąlygas burtis į AEI energijos bendrijas, taip pat skatinti juos tapti gaminančiais vartotojais.

Priėmus paketą, saulės elektrinių statybai nereiktų taikyti poveikio aplinkai vertinimo (PAV), gaminantys vartotojai jų galės turėti kelias. Taip pat naikinamos vėjo jėgainių sanitarinės zonos – vietoj to įvedamas maksimalus atstumo iki pastatų kriterijus. Pilna jų PAV procedūra būtų atliekama tik statant daugiau nei septynias tam tikro aukščio elektrines, o poveikis kraštovaizdžiui – nevertinamas.

Be to, statant AEI elektrines nebereiktų keisti žemės paskirties jas plėtojant žemės ūkio paskirties žemėje. Numatomos ir naudos seniūnijoms ir bendruomenėms, kurioms gretimai įsteigtų AEI parkų plėtotojai kasmet mokėtų po 0,0013 euro už kiekvieną pagamintą kilovatvalandę elektros. Gautas lėšas gyventojai panaudotų savo bendruomenės poreikiams.

Šios ir kitos „Proveržio paketo“ nuostatos prieš mėnesį jau buvo pristatytos visų parlamento frakcijų atstovams, kurie ministerijos keliamas ambicijas ir priemones buvo linkę palaikyti.

Vienam GW naujos galios – vienas mlrd. eurų privačių investicijų

D. Kreivys yra minėjęs, jog įgyvendinus keliamus tikslus, Lietuva 2030 m. taps energetiškai nepriklausoma bei viena labiausiai atsinaujinančią energetiką išplėtojusių valstybių, o elektros energija pastebimai atpigs. Kol kas vaizdas priešingas – Lietuvoje pasigaminama palyginti nedidelė visos suvartojamos elektros dalis.

„Litgrid“ duomenimis, Lietuva importuoja 66 proc. elektros energijos – 79 proc. iš Europos Sąjungos (ES), likusią dalį – iš Rusijos. Šiuo metu 34 proc. vietinės elektros išgaunama šiluminėse elektrinėse, kiek mažiau – vėjo ir hidroelektrinėse. Biomasės, saulės ir biodujų elektrinėse kol kas pagaminama po 3 proc. suvartojamos energijos.

„Neužsitikrinus elektros gamybos, po 2025 m. kartais gali atsitikti taip, kad paspaudus jungiklį elektra mūsų lemputėse neužsidegs“, – yra sakęs energetikos ministras.

Pakete numatyta, kad Lietuvos energetikos struktūrai keisti valstybė skirs apie 300 mln. eurų, kurių didžioji dalis atiteks saulės elektrinėms gyventojams subsidijuoti. Savo ruožtu įrengti 7 GW galios saulės ir vėjo elektrinių tinklą, skaičiuojama, kainuos 7 mlrd. eurų, kuriuos, viliamasi, investuos privatus verslas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys, V. Skaraičio / BNS nuotr.

Kaip penktadienį lankydamasis Seimo Ateities komiteto posėdyje kalbėjo D. Kreivys, 7 mlrd. eurų ar net didesnės investicijos reikalingos tik elektrinėms įrengti, o infrastruktūrai sukurti reikėtų dar apie pusę tiek.

„7 mlrd. investicijų, gal šiek tiek daugiau net, viskas brangsta. (...) Čia kalbame tik apie generaciją, nekalbame apie elektromobilumą, visą infrastruktūrą, išmaniuosius tinklus ir visus kitus dalykus, kur „grubiai“ bus investuojami dar 3–4 mlrd. eurų“, – teigė D. Kreivys.

Neužsitikrinus elektros gamybos, po 2025 m. kartais gali atsitikti taip, kad paspaudus jungiklį elektra mūsų lemputėse neužsidegs.

„Tai rodo, kokio lygio bus pertvarka visoje valstybėje, kokios sukuriamos galimybės verslui ir kiek darbo vietų“, – pridūrė jis.

Parlamentarams ministras teigė neabejojąs, kad žalioji energetika yra ateities „ekonomikos variklis“, o įgyvendinus „Proveržio“ paketą, Lietuva galėtų užimti didelę visos elektros iš AEI gamybos rinkos dalį, netgi joje dominuoti.

„Rinkos lyderis pasiima viską – 70 proc. rinkos. Mes – maža valstybė, bet galime turėti labai didelį dominavimą, jei teisingai pasidarysime. Paskui investicijas ateina ir technologijos, ateina startuoliai ir visi kiti dalykai“, – sakė jis, dar pridūręs, kad Seimui teikiamu paketu nustatomos gairės, kryptis.

„Šitoje vietoje Lietuva, kaip valstybė, turi labai aiškią kryptį, ką reikia padaryti“, – argumentavo D. Kreivys.

Pirmieji žingsniai sveikintini, tikslai realūs, ambicijos – pakankamos

Balandį paketą ministerija pristatė ir socialiniams partneriams. Vienas jų, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius mano, kad užsibrėžti tikslai įgyvendinami, tačiau norint po 8 metų jau beveik visą reikiamą elektrą pasigaminti iš žaliųjų išteklių, numatytų priemonių gali nepakakti.

„Tikslai realūs, ambicijos pakankamos, bet šiek tiek abejoju, ar užteks to, kas siūloma „Proveržio“ pakete“, – Eltai sakė M. Nagevičius.

„Daug jame gerų dalykų numatyta, palengvinimų, daug visokių pagreitinimų, bet taip pat yra dalykų, kuriuos reikėtų taisyti arba bent jau smarkiai apie tai padiskutuoti. Ir yra dalykų, kuriais galėtų būti papildytas tas visas paketas“, – tęsė jis.

Pavyzdžiui, anot M. Nagevičiaus, naikinant sanitarinių zonų aplink vėjo jėgaines reikalavimą, kartu derėtų numatyti ir pereinamąjį laikotarpį iki tvarkos pasikeitimo, kad pagal dabartinius reikalavimus leidimus elektrinių plėtrai gavę statytojai ją sklandžiai ir įgyvendintų.

„Kai nėra pereinamojo laikotarpio, plėtotojų, kurie susirinkę visus tuos leidimus, arba jau daugumą tų parašų, atliktas darbas tampa nebereikalingas, jis pasiunčiamas eiti pas sodybų ir namų savininkus tartis. Reikėtų vis dėlto leisti vieniems pabaigti pagal vieną, o kitiems pradėti pagal kitą tvarką“, – teigė M. Nagevičius. Pati iniciatyva, jo manymu, vis tik yra gera, kadangi į sanitarines zonas patenkančių sklypų savininkai šiuo metu gali plėtotojus „terorizuoti“ – statytojams būtina gauti visų savininkų leidimą.

„Čia tik vienas toks kaip pavyzdys“, – kad diskutuotinų planu punktų yra ir daugiau pažymi LAIEK prezidentas, laukiantis projekto svarstymo Seimo komitetuose bei plenarinėje posėdžių salėje artimiausią mėnesį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir saulės modulių gamybos įmonių grupės „BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius taip pat sveikino tokią politikų iniciatyvą. Nors Lietuvoje sausumos vėjo pagamintos elektros kaina yra triskart mažesnė už rinkos, o saulės – beveik dvigubai, šiuo metu AEI energetikos plėtrą stabdo didelė biurokratinių kliūčių gausa, pažymi jis.

„Daug trukdžių yra ne Seimo ir Vyriausybės lygmenimis, bet ir su Žemės ūkio įstatymu, ir su savivaldomis išlygų labai daug, yra su statybų reglamentavimu labai daug biurokratinių kliūčių, kurios stabdo pačią atsinaujinančios energetikos plėtrą“, – Eltai sakė V. Janulevičius.

Daug trukdžių yra ne Seimo ir Vyriausybės lygmenimis, bet ir su Žemės ūkio įstatymu, ir su savivaldomis išlygų labai daug, yra su statybų reglamentavimu labai daug biurokratinių kliūčių.

„Procesas yra sveikintinas, tai kažkiek išjudintų visą šią dabartinę situaciją. (...) Tai yra išeitis pasigaminti kuo daugiau arčiau, tai yra išeitis gyventojams sumažinti elektros išlaidas ir, aišku, būti nepriklausomiems“, – tikina verslo atstovas.

Pasak jo, iš AEI pagamintą elektrą vartojantys gyventojai, kaip ir verslas, pigesnį elektros tiekimą užsigarantuoja 20–30 metų, o žaliąją energetiką plėtojantis verslas į aplinką paskleidžia mažiau anglies dvideginio tokiai pat vertei sukurti.

„Pramonininkai ES gali deklaruoti jau kitą CO2 kiekį (individualiam apyvartiniam taršos leidimui gauti – ELTA). Naudojam elektrą, gaminam tą patį galutinį produktą, bet jo CO2 kiekis yra mažesnis“, – patikino jis.

2 mlrd. eurų investicijų paruoštos

Aptardamas, ar realu per 8 metus sulaukti 7 mlrd. eurų privačių investicijų į atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje, V. Janulevičius svarstė, kad tai yra „absoliučiai“ įgyvendinama. Jis pasikartojo, kad šios verslo lėšos pavirs saulės ir vėjo elektrinių parkais tik jei sumažės biurokratijos procedūrų.

Dėl jų pertekliaus, pasak „BOD Group“ valdybos pirmininko, šiuo metu iš vietos nejuda vietinių ir užsienio bendrovių inicijuoti AEI plėtros projektai už maždaug 2 mlrd. eurų. Šie pinigai galėtų būti investuoti jau dabar, pažymi jis.

„Šiandien yra 2 mlrd. eurų, gulinčių sąskaitose lietuviškų ir užsienio įmonių, norinčių plėtoti vėjo ir saulės projektus, kurių negali pradėti, nes stringa jų leidimai. Čia yra realu, šiandienai“, – tikina V. Janulevičius.

„(Investuoti – ELTA) 7 mlrd. per ateinančius penketą metų yra absoliučiai realu, bet turime iš pradžių sutvarkyti visą įstatymų pagrindą, palengvinti visas biurokratines naštas ir nereikalingus prašymus, leidimus ir visa kita“, – pridūrė jis.

Atsinaujinančios energetikos įmonių grupei vadovaujantis verslininkas pasakojo, kad plėtotojų norą investuoti Lietuvoje malšina už šalies energetikos infrastruktūrą atsakingų įmonių, tokių kaip ESO, „Litgrid“, pačios EM taikomi apribojimai, dėl kurių plėtros procesas lėtėja – laukti leidimų tenka nuo pusmečio iki kelerių metų.

Kaip pavyzdį V. Janulevičius pateikia nuostatą, kad didesnio galingumo saulės elektrinės laikomos specialiaisiais statiniais: „Tai reiškia, kad jį turi prižiūrėti ekspertų komanda, o tai yra elementari saulės elektrinė, tiesiog ji yra didesnė.“

„O su vėju, aišku, dar sudėtingiau. Tai iš savęs sudėtingesnis statinys. Bet lyginant su kitomis ES šalimis, truputį atsiliekame“, – pažymėjo V. Janulevičius.

Savo ruožtu M. Nagevičius akcentavo, kad ir dabartinėmis „sunkiomis sąlygomis“ saulės ir vėjo elektrinės Lietuvoje statomos, nepaisant esamų biurokratinių kliūčių. Sparčią AEI plėtrą, anot eksperto, skatina atpigusios žaliosios energijos technologijos ir itin brangi elektra rinkoje, tam įmonėms nereikia valstybės pagalbos.

O su vėju, aišku, dar sudėtingiau. Tai iš savęs sudėtingesnis statinys. Bet lyginant su kitomis ES šalimis, truputį atsiliekame.

„Visi jas stato, jei anksčiau reikėjo VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – ELTA) , aukcionų, tai dabar nieko to nereikia, jokių valstybės pinigų. Visi rinkos sąlygomis tą daro“, – teigė M, Nagevičius.

Dėl to jis teigė manąs, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje stebinti tokį aktyvų susidomėjimą AEI energetika, valstybei biudžeto lėšomis proceso skatinti net nereikia. Anot LAIEK prezidento, politikai privatiems investuotojams tiesiog turi nustatyti „žaidimo taisykles“.

„Tai viso pasaulio tendencijos, tos technologijos taip ištobulėjo, kad nereikia kažkaip ten kištis valstybei. Valstybei reikia tik sudėti tvarkingas žaidimo taisykles, kad niekas vieni kitiems netrukdytų ir greičiausiai plėtotųsi“, – pabrėžė M. Nagevičius.

Apibendrindamas laukiantį „Proveržio“ paketo svarstymą Seime V. Janulevičius linkėjo, kad politikai būtų interesuoti aktyviai dirbti svarstant ir priimant sprendimus dėl galutinio paketo varianto.

„Viskas slypi detalėse ir tuose elementariuose sprendimuose, kuriuos valstybė gali įgyvendinti. Bet tam reikia pastangų, daugeliui ir valstybinių įmonių tiesiog yra geriau nieko nedaryti, nei kad daryti. Tai jie turi būti sudominti ir suinteresuoti, kad tą įgyvendintų“, – teigė V. Janulevičius.