Tačiau tokia išimtis galios tik karo, nepaprastosios ar ekstremalios padėties, mobilizacijos, karantino atvejais arba Lietuvos piliečiams uždraudus išvykti iš šalies ar užsieniečiams atvykti į Lietuvą.

Už tokią Civilinio kodekso pataisą ketvirtadienį balsavo 61 Seimo narys, prieš – 11, o susilaikė 32. 

Kelionių agentūros lėšas turėtų grąžinti per 90 dienų nuo karantino pabaigos, jei turistas ir agentūra nesusitars kitaip.

Pagal Civilinį kodeksą dabar pinigai už atšauktas keliones turi būti grąžinti per 14 dienų.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Eugenijus Gentvilas nurodė, kad apie 500 žmonių  jau yra kreipęsi į teismus, kad jiems būtų grąžinti pinigai už neįvykusias keliones.

Pasak jo, 20 Europos Sąjungos šalių atsiskaitymai su klientais leidžiami ir iki 12 mėnesių, o  Kroatijoje –  net iki 18 mėnesių.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas įspėjo, kad šie žmonės gali iš viso neatgauti pinigų, jeigu kelionių organizatoriai bankrutuos. 

„Nors truputį padėsime išgyventi turizmo įmonėms“, –  teigė Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius. 

Teisingumo ministerija yra įspėjusi, kad tokia pataisa pažeis Europos Sąjungos reglamentą už neįvykdytas keliones atsiskaityti per dvi savaites, tačiau pataisos iniciatoriai nurodė, kad kai kurios kitos šalys jau nustatė gerokai ilgesnius terminus pinigų grąžinimui, nebijodamos Briuselio sankcijų, nes tai vienintelis būdas išgelbėti kelionių įmones. 

Balandžio pradžioje Seimas įteisino specialius kuponus, kuriuos gaus keliautojai, negalėję išvykti į apmokėtas keliones dėl paskelbto karantino. 

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 252 kelionių organizatoriai, iš jų 116 – išvykstamojo, 40 – vietinio, 96 – atvykstamojo turizmo.