Už tokias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo nariai, pieš buvo vienintelis liberalas Andrius Bagdonas, o 10 susilaikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad pastaraisiais metais  neįprastai išaugę bankų pelnai buvo nulemti ne jų sprendimų, o ekonominių, geopolitinių veiksnių ir ieškant veiksmingo atsako į juos.

„Šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejiems metams. Tačiau tos išskirtinės aplinkybės tebesitęsia ir šis indėlis iš bankų sektoriaus stiprinant gynybą labai reikalingas ir prasmingas“, − tvirtino jis.

Šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejiems metams.

Liberalas Andrius Bagdonas pareiškė, kad tokiu sprendimu Seimas elgiasi neatsakingai, nesilaiko duotų pažadų.

„Tokie sprendimai mažina pasitikėjimą valdžia ir investicijų pritraukimu (...) Apie jokių naujų bankų atsiradimą ir konkurencijos didinimą, bei įkainių galimą mažėjimą, kalbėti turbūt net neverta“, – Seimo posėdyje teigė jis.

Konservatorius Vilius Semeška aiškino, kad esant įtemptai geopolitinei situacijai „natūralu ir nuoširdu“ paprašyti prisidėti daugiau tų, kurie gauna didesnius pelnus.

Mišrios Seimo narių grupės nario Artūro Skardžiaus teigimu, bankai iš bado nemiršta, taupymo diržų nesiveržia, todėl gali prisidėti prie valstybės poreikių finansavimo.

Mokesčio pratęsimui nepritarianti Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau yra sakiusi, kad jis silpnins konkurenciją rinkoje, o valdžia laužo pažadą, jog prieš metus įvestas mokestis bus laikinas.  Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad solidarumo mokesčio pratęsimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant  Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes Rusijos karas prieš Ukrainą turi reikšmingą poveikį bendram saugumo lygiui regione.

„Pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių gynybai stiprinti, tad šiuo sprendimu reikšmingai prisidedame prie šio tikslo“, – pranešime sakė ministrė.

Per pataisų pristatymą Seime anksčiau ministrė teigė, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus, todėl tokį laiką ir planuojama rinkti įnašą.

Pasak jos, 2025 metų pajamos iš solidarumo įnašo bus mažesnės nei 2024 metais, tačiau išliks reikšmingos.

Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50-70 mln. eurų.

Už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, o už 2024 metus jie turėtų pervesti panašią sumą.

Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais bankai uždirbo 986 mln. eurų pelno – dukart daugiau nei 2022-aisiais (491 mln. eurų).

Įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, bus skaičiuojamas pagal 2019-2022 metų grynąsias palūkanų pajamas.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai gegužės viduryje buvo įregistravę projektą, kuriuo siūlė bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui, bet tam Seimas nepritarė. 

Iš laikino solidarumo įnašo finansuojama ir toliau planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingus oro uostų ir jūros uosto plėtros bei atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.

Bankų solidarumo įnašas yra planuojamo steigti Valstybės gynybos fondo dalis.

Gynybos finansavimą Lietuva didina siekdama greičiau vystyti kariuomenės diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos ir brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.