- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas dar vieneriems metams pratęsė pernai įvestą ir dvejus metus turėjusį galioti laikinąjį bankų solidarumo mokestį.
Už tokias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo nariai, pieš buvo vienintelis liberalas Andrius Bagdonas, o 10 susilaikė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad pastaraisiais metais neįprastai išaugę bankų pelnai buvo nulemti ne jų sprendimų, o ekonominių, geopolitinių veiksnių ir ieškant veiksmingo atsako į juos.
„Šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejiems metams. Tačiau tos išskirtinės aplinkybės tebesitęsia ir šis indėlis iš bankų sektoriaus stiprinant gynybą labai reikalingas ir prasmingas“, − tvirtino jis.
Šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejiems metams.
Liberalas Andrius Bagdonas pareiškė, kad tokiu sprendimu Seimas elgiasi neatsakingai, nesilaiko duotų pažadų.
„Tokie sprendimai mažina pasitikėjimą valdžia ir investicijų pritraukimu (...) Apie jokių naujų bankų atsiradimą ir konkurencijos didinimą, bei įkainių galimą mažėjimą, kalbėti turbūt net neverta“, – Seimo posėdyje teigė jis.
Konservatorius Vilius Semeška aiškino, kad esant įtemptai geopolitinei situacijai „natūralu ir nuoširdu“ paprašyti prisidėti daugiau tų, kurie gauna didesnius pelnus.
Mišrios Seimo narių grupės nario Artūro Skardžiaus teigimu, bankai iš bado nemiršta, taupymo diržų nesiveržia, todėl gali prisidėti prie valstybės poreikių finansavimo.
Mokesčio pratęsimui nepritarianti Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau yra sakiusi, kad jis silpnins konkurenciją rinkoje, o valdžia laužo pažadą, jog prieš metus įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad solidarumo mokesčio pratęsimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes Rusijos karas prieš Ukrainą turi reikšmingą poveikį bendram saugumo lygiui regione.
„Pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių gynybai stiprinti, tad šiuo sprendimu reikšmingai prisidedame prie šio tikslo“, – pranešime sakė ministrė.
Per pataisų pristatymą Seime anksčiau ministrė teigė, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus, todėl tokį laiką ir planuojama rinkti įnašą.
Pasak jos, 2025 metų pajamos iš solidarumo įnašo bus mažesnės nei 2024 metais, tačiau išliks reikšmingos.
Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50-70 mln. eurų.
Už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, o už 2024 metus jie turėtų pervesti panašią sumą.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais bankai uždirbo 986 mln. eurų pelno – dukart daugiau nei 2022-aisiais (491 mln. eurų).
Įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, bus skaičiuojamas pagal 2019-2022 metų grynąsias palūkanų pajamas.
Seimo opozicinių frakcijų atstovai gegužės viduryje buvo įregistravę projektą, kuriuo siūlė bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui, bet tam Seimas nepritarė.
Iš laikino solidarumo įnašo finansuojama ir toliau planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingus oro uostų ir jūros uosto plėtros bei atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.
Bankų solidarumo įnašas yra planuojamo steigti Valstybės gynybos fondo dalis.
Gynybos finansavimą Lietuva didina siekdama greičiau vystyti kariuomenės diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos ir brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nors Lietuvą pasiekė karšti orai, verslas sutaria – dėl pramogų iš sostinės gyventojai nevyksta
Nors šalyje įsibėgėjant vasarai gyventojai dažnai yra linkę rinktis poilsį gamtos apsuptyje esančiose sodybose ar kurortuose, sostinės verslo sektoriaus atstovai tikina, kad šią vasarą ypač mažėjančių lankytojų srautų Vilniaus vi...
-
Užbaigti teisiniai ginčai dėl sklypo Geležinio Vilko gatvėje, skelbia „Akropolis Group“
Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą dėl žemės sklypo Geležinio Vilko gatvėje, kur ketinama statyti naują „Akropolį“, užbaigti visi teisiniai ginčai, penktadienį pranešė bendrovė „Akropolis Group“. ...
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami3
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?2
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...