Išvadas Seimui pristatė europarlamentaras tuometinis komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas.

Jis pabrėžė, kad išmoktos buvusios krizės pamokos „gali būti pritaikytos ir net šiomis dienomis“.

Kalbėdamas apie skolinimąsi valstybės vardu, S. Jakeliūnas įspėjo, kad kils rizika, jog kredito reitingo agentūros pradės žiūrėti įtariai.

Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas išvadų svarstymą Seime prilygino pastangoms kiršinti visuomenę.

Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais.

„Vietoj to, kad rūpintumėtės, kaip šiandien, tikros krizės metu sumažinti nedarbą, didinti investicijas, padėti verslui, kaip padėti žmonėms, kurie yra nukentėję nuo karantino ir viruso. (...) Įsijungiu „Invegą“ ir ten parašyta, kad tik 7,5 ekonomikos skatinimo priemonių pasiekė verslą. (...) Tai yra daug svarbiau, negu užsiimti aiškinimaisis, kas vyko prieš 12 metų, kai dabar ant slenksčio yra krizė“, – pareiškė parlamentaras.

Išvadose konstatuojama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros.

Dokumente teigiama, kad 2008 metais biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Tai pakenkė viešųjų finansų būklei – nebuvo galimybių sukaupti rezervų, dėl to padidėjo poreikį skolintis, mažinti išlaidas ir didinti mokesčius 2009-2010 metais.

Be to, anot komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga. Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Išvadose yra siūlymas prokurorams įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą Vilibor.

Praėjusį rugpjūtį Generalinė prokuratūra pareiškė neginsianti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008-2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos. Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.

Idėją ištirti, kodėl per krizę - 2009-2012 metais - tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus 17 metais pasiūlė grupės parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, o taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.