Parlamentarai pakartotinai svarstys Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurias vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Už tokį sprendimą balsavo 100 Seimo narių, prieš - trys parlamentarai.

Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė džiaugėsi, kad vetuodama pataisas šalies vadovė "nerado reikšmingų spragų".

Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė apgailestavo, kad Seimas į įstatymą neįkėlė saugiklių, kurie būtų taikomi mažos vertės pirkimams. 

"Antikorupciniu požiūriu yra neigiamai vertintina tai, kad įstatymu nėra išsprendžiamas vienas, tačiau labai svarbus – viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimo klausimas, ypač kalbant apie mažos vertės viešuosius pirkimus", - teigė patarėja.

Pasak jos, mažos vertės pirkimo vertė yra didinama dvigubai, jame nenustatomi jokie viešumo reikalavimai, kurie leistų iš anksto juos prižiūrėti, užtikrinti informaciją tiekėjams, konkurenciją bei geriausią prekių ir paslaugų kainą. 

Anot R.Svetikaitės, prezidentė siūlo perkančiosios organizacijos internete skelbti informaciją apie pradedamus viešuosius pirkimus, apie nustatytus laimėtojus ir sudarytas sutartis.

Prezidentės teigimu, įstatymai neturi atverti kelio didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų naudojimui bei privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Pasak šalies vadovės, jokie viešieji pirkimai negali būti vykdomi paslapčiomis.

Seimas dvigubai - nuo 100 tūkst. litų iki 200 tūkst. litų spalio pradžioje padidino mažos vertės viešųjų pirkimų ribą, perkant prekes ar paslaugas, bet paliko galioti dabartines 0,5 mln. litų "lubas", perkant darbus. Seimas taip pat panaikino išimtį politinėms partijoms, pagal kurią joms nebuvo taikomos Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau perkant paslaugas, įstatymas nebus taikomas politinių partijų reklamai, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamybai.

Seimas taip pat buvo nustatęs, kad perkančioji organizacija apie bet kokį pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją, pirkimo sutartį turės informuoti leidinyje "Valstybės žinios" - taip Seimas sudarė galimybes toliau dirbti leidyklai, kuri nuo kitų metų turėjo nutraukti savo veiklą.

Tačiau dėl šių nuostatų prezidentė pastabų neturėjo.

"Mažos vertės pirkimai sudaro didžiąją daugumą pirkimų. Šiuo atveju toks jų visų skelbimas "Valstybės žiniose" tiesiog būtų ir ekonomiškai, ir visaip kitaip tikrai apsunkinantis perkančiųjų organizacijų veiklą. O tai, kad nuo Naujųjų metų turi įsigalioti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos, kurios iš principo sukuria, bent jau sudaro prielaidą sukurti teisės aktų registrą ir panaikina "Valstybės žinių" kaip tokių buvimą, kiek tai susiję su teisės aktų skelbimu, bet tas laukas išlieka informaciniu pranešimu, todėl, manau, prie šito klausimo dar bus sugrįžta", - teigė R. Svetikaitė.

Pakeitimus kritikavo nevyriausybinė organizacija "Transparency International" - esą jais siekiama ne supaprastinti viešuosius pirkimus, o atverti kelią didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų panaudojimui.