Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas po pateikimo antradienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 22 susilaikė. Toliau jas Seimas svarstys rudenį.
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai pakeitimus įregistravo po to, kai Lietuvos bankas jiems pristatė siūlymus dėl galutinės pirkimo krepšelio kainos apvalinimo siekiant apyvartoje sumažinti 1 ir 2 centų monetų.
Teisininkai kritikuoja
Seimo teisininkai šį projektą yra sukritikavę ir pateikė kelias dešimtis pastabų. Pasak jų, siūlomi pakeitimai turėtų būti įteisinti atskiru įstatymu, be to, jie pasigenda taisyklių nesilaikymo pasekmių vertinimo.
Seimo Teisės departamentas teigia, kad dėl pakeitimų apyvartoje nesumažėtų 1 ir 2 centų monetų, nes nustatoma ne konkreti jų naudojimo tvarka, o galutinės mokėtinos sumos atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimo taisyklės.
„Mokėjimas ir atsiskaitymas euro centais nebus ribojamas, tai yra nors ir bus suapvalinama galutinė mokėtina suma atsiskaitant grynaisiais pinigais, tai, kokios vertės centais bus atsiskaitoma, nėra siūloma riboti, pavyzdžiui, sumokėti 1,2 euro bus galima sumokant 20 centų ir po 1 centą. Taigi, siūlymu reglamentuojamas privalomas galutinės mokėtinos sumos suapvalinimas atsiskaitant grynaisiais pinigais, o ne tam tikrų euro centų naudojimas ar nenaudojimas“, – nurodoma departamento išvadose.
Be to, nėra aišku, kuriais apskaitos duomenimis remiantis bus vykdoma įmonės finansinė apskaita ir nuo kurios sumos – suapvalintos ar iki suapvalinimo – būtų skaičiuojami pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai.
Seimo teisininkai mano, kad verslui tai užkraus per didelę administracinę naštą, ypač perkant prekes ar paslaugas, kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai.
Be kita ko, pabrėžiama, kad dėl apvalinimo gali kilti nesusipratimų perkant cigaretes, nes pagal Akcizų įstatymą jos negali būti parduodamos už didesnę kainą nei nurodyta ant pakuotės.
Teisininkams neaišku, ar būtų apvalinama tuomet, kai užsisakius prekes internetu pats žmogus jas atsiima, taip pat kokia suma turėtų būti grąžinama pirkėjui arba paslaugos gavėjui, jei jis grąžins ne visas prekes, kurias įsigyjant galutinė suma buvo suapvalinta.
Iniciatoriai: mažės monetų, nebereikės išlaidauti jų kaldinimui
Pristatydamas pataisas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad apvalinant prekybininkams nebereikės atiduoti pirkėjams monetų, todėl nereikės jų kaldinti ir leisti į apyvartą.
„Dėl apvalinimo atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą vieno ir dviejų euro centų monetomis atsiskaitant už pirkinių krepšelį, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą“, – Seime antradienį sakė komiteto vadovas.
Dėl apvalinimo atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą vieno ir dviejų euro centų monetomis atsiskaitant už pirkinių krepšelį, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą.
Pasak jo, kainų apvalinimo funkcija numatyta dabar prekybininkų diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose.
M. Lingės teigimu, 2002 metais šios monetos sudarė 35 proc., o šiuo metu – 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų. Statistiškai kiekvienas euro zonos pilietis 2017 metais turėjo 180 šio nominalo monetų.
Anot Seimo nario, monetų leidimas valstybei yra nuostolingas, nes jų kaina yra didesnė nei nominali vertė.
„Pavyzdžiui, už 51 euro cento monetų ritinėlį mažiausiai yra sumokama iki vieno euro. Taigi, siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu. Bendrai apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus“, – kalbėjo M. Lingė.
Jo teigimu, neketinama mokėtinos sumos suapvalinti atsiskaitant tik už vieną prekę.
„Tai (apvalinimo – BNS) nebūtų galima taikyti atsiskaitant už vieną prekę. Tiesiog, jeigu nustatau, kad prekė kainuoja 99 centus, tai tada žmogus turėtų mokėti eurą. Ne, tokiu atveju turi būti krepšelis, daugiau pirkinių tame krepšelyje. Kaip įsidėjus į krepšelį vieną sveriamą prekę iš karto dingsta bet kokia kontrolė tos kainos, nes nežinai, koks bus, ar ten centas į vartotojo pusę, ar centas į prekybininko pusę“, – aiškino M. Lingė.
Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Apvalinimas nebūtų taikomas internetinei prekybai, atsiskaitymams tarp gyventojų ir įmonių, mokant per tarpininkus už komunalines paslaugas ar kitas įmokas finansų įstaigoje, „Perlo“ terminale, kasoje, pašte, už maisto pristatymą, pavėžėjų paslaugas, sumokant mokesčius, rinkliavas ar baudas, pensijas, pašalpa, taip pat mokant nuolaidų kortelėse sukauptais pinigais, įvairiais kuponais ar čekiais.
Parlamentarai: verslas pasistengs uždirbti
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius priekaištavo, kad iš tokio apvalinimo verslas užsidirbs, tačiau M. Lingė tikino, kad „bus ne tik laimėjimas verslui, bet ir praradimai“.
Liberalas Andrius Bagdonas tvirtino, kad mažės administracinė našta, bus galima sutaupyti ne vieną milijoną eurų tiek valstybei, tiek verslui: „Esame pasirengę gyventi be šių monetų“.
Tačiau jis pabrėžė, kad vertėtų pagalvoti apie apvalinimą ne tik atsiskaitant grynaisiais, bet ir mokant kortele.
„Kainas suvienodinti tiek, kad nebūtų skirtumo tiek atsiskaitant grynaisiais pinigais, tiek bankine kortele“, – svarstė A. Bagdonas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tvirtino, kad toks sprendimas nesavalaikis, nes 47 proc. Lietuvos žmonių gyvena nuo algos iki algos, todėl kiekvienas centas žmogui yra reikšmingas.
„Naivu tikėtis, kad visi laisvosios rinkos dalyviai laikysis įstatymo raidės ir apvalins kainą būtent į mažesnę pusę, ypač turint minty, kad didžiausia tikimybė, kad verslas paprasčiausiai nenustatys tokių kainų, kurios baigiasi vienu ar dviem centais. Tiesiog kaina bus nustatyta į penkių centų pusę, nes gyvename ir laisvojoje rinkoje, o kainas nustato verslas, ne valstybė“, – teigė T. Tomilinas.
Naujausi komentarai