Seimas antradienį priėmė tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas: už balsavo 94, prieš buvo du, o susilaikė 28 Seimo nariai.

Nauja tvarka bus taikoma ir tada, kai SAZ būtų brėžiamos dėl verslo, pradėjusio veiklą iki sklypų šiose zonose  suformavimo, pavyzdžiui, teritorijose, kur iki planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti sklypai.

Seimas įpareigojo įmones tokiais „klaidos taisymo“ atvejais – kai veikla buvo vykdoma anksčiau, nei šalia pradėti formuoti žemės sklypai, apie nustatytas zonas informuoti į jas patenkančių žemės ir pastatų savininkus.

Be to, Seimas nustatė, kaip įmonės turės įregistruoti SAZ – atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir žemėlapyje nubraižyti, kokia bus kvapų ar triukšmo sklaida, kad nejaustų aplink gyvenantys ar įstaigose besilankantys žmonės.

Seimas taip pat patrumpino veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos SAZ, sąrašą. Nustatyti zonos nebereikės tekstilės, parketo, kuro granulių, cheminių pluoštų, stiklo, porceliano, keramikos, elektros įrangos, transporto priemonių, vaistų pramonės, baldų ir čiužinių gamybos įmonėms, kur zonos ilgis iki šiol neviršijo 500 metrų.  

Šių sričių įmonės pačios turės apskaičiuoti, koks galėtų būti jų poveikis aplinkai ir SAZ negalėtų „išlipti“ iš jų sklypų ribų.

Seimas taip pat nustatė, kad fermoje planuojant laikyti daugiau negu 500 kiaulių, SAZ ilgis mažėja nuo 1,5 km iki 1 km. 

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas Seime imtasi svarstyti reaguojant į situaciją dėl formuojamos SAZ aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai. 

2019 metais įsigaliojusios Specialiųjų žemės naudojamo sąlygų įstatymo pataisos numato, kad visos įmonės SAZ aplink savo teritorijas turėjo įregistruoti iki 2022 metų pabaigos, bet paskui  pratęsė terminą, per kurį verslas nustatytų SAZ, jeigu to nepadarė iki šiol.