Joms priimti bus rengiamas dar vienas balsavimas.

Svarstymo stadijoje už Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisų projektą balsavo 121 Seimo narys, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Pakeitimai numato, kad Krašto apsaugos ministerija informaciją apie įsigijimus, viršijančius 20 mln. eurų, raštu turėtų pateikti daugiau Seimo institucijų – ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kaip yra dabar, bet ir Biudžeto ir finansų komitetui.   

Komitetams turėtų būti pateikta informacija, kokio poveikio iš tokių investicijų tikimasi: koks gynybinis pajėgumas ir kiek bus jis išplėtotas, kokie bus įsigijimai ir kiek, už kokią kainą, kokios planuojamos ilgalaikio aptarnavimo sąnaudos.

Kadangi planuojame didinti finansavimą gynybai, tokia parlamentinė kontrolė iš principo užtikrintų skaidrumą ir galimybę patikrinti, kaip tie pinigai yra naudojami.

Taip pat turės būti nurodomos pirkimuose ar projektuose dalyvaujančios įmonės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad pataisos leis sustiprinti karinių įsigijimų kontrolę. 

„Kadangi planuojame didinti finansavimą gynybai, tokia parlamentinė kontrolė iš principo užtikrintų skaidrumą ir galimybę patikrinti, kaip tie pinigai yra naudojami“, – prieš balsavimą teigė jis.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, atsižvelgiant į  tai, kad, padidinusi krašto apsaugos finansavimą, Lietuva tampa trečia valstybe pagal gynybos išlaidas nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) NATO šalyse, turi būti stiprinama ir šių lėšų panaudojimo parlamentinė kontrolė.

Vyriausybė šiemet jau patikslino 2022 metų valstybės biudžetą numatant didesnį krašto gynybos finansavimą – išlaidos gynybai padidintos iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba maždaug pusantro milijardo eurų.

Lietuvos gynybos biudžetas padidintas Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.