Seimas antradienį nepriėmė tai numatančių Žemės įstatymo pataisų: už balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 16, o susilaikė 34 parlamentarai.

Pasak „valstiečių“ frakcijai priklausančio Naglio Puteikio, priėmusi siūlytas pataisas valstybė būtų daugiau praradusi nei gavusi naudos.

„Jeigu būtų toks įstatymas priimtas, valstybė būtų iš esmės išdovanojusi už penktadalį rinkos vertės dabartiniams nuomininkams užstatymo teisę,“ – po balsavimo tvirtino N. Puteikis.

Jo teigimu, dabar valstybė iš nuomojančių valstybinę žemę ir norinčių ją užstatyti gali pareikalauti, kad už žemės užstatymą būtų sumokėta rinkos kaina.

„Už tuos pinigus būtų galima vykdyti socialinę reformą ir mažinti neturtinę nelygybę“, – aiškino N. Puteikis.

Pataisos numatė, kad išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose būtų draudžiama statyti naujus statinius, o išimtis norėta daryti tik esamų statinių priklausiniams, inžineriniams tinklams ar susisiekimo komunikacijoms.

Taip pat siūlyta drausti rekonstruoti esamus statinius daugiau kaip 5 proc. didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį. Šios nuostatos siūlyta netaikyti, kai būtų statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje.

Nuomininkams siūlyta leisti statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą tik jam  sumokėjus į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio specialų priedą  – 20 proc. išnuomoto sklypo vertės.