Tokias Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo pataisas balsuojant dėl jų priėmimo palaikė 82 Seimo nariai, dar 3 susilaikė.

Jas Seime registravo konservatoriai Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas ir Kazys Starkevičius, taip pat „valstietis“ Stasys Tumėnas, „laisvietė“ Ieva Pakarklytė bei demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius.

Dabar Šiaulių LEZ dydis 132,5 hektarų, nes Lietuvos kariuomenė perėmė Šiaulių LEZ teritorijoje esančius žemės sklypus, kurių bendras plotas siekė beveik 85,5 hektarų ir kurie ribojasi su kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sklypu. Perimtoje teritorijoje buvo numatyta plėtoti infrastruktūrą, būtiną gynybos poreikiams ir sąjungininkams priimti.

Kaip aiškina pataisų iniciatoriai, atstatyti Šiaulių LEZ teritoriją į jos steigimo metu buvusį plotą svarbu siekiant regione pritraukti užsienio investicijų, ypač gynybos sektoriuje.

A. Kupčinskas yra sakęs, kad prie zonos nebūtinai būtų jungiami šalia esantys sklypai taip formuojant vientisą LEZ teritoriją – svarbiausia, kad sklypai būtų Šiaulių apskrityje.

Investicijų plėtra į Šiaulių LEZ numatyta miesto savivaldybės 2024–2026 metų strateginiame veiklos plane.

Pakeitimų autoriai prognozuoja, kad Šiaulių LEZ plėtra turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

„Pakeitimai sudarys sąlygas atstatyti Šiaulių LEZ teritorijos ribas, pagerins investicinę aplinką Šiaulių regione, padidins užsienio ir Lietuvos investicijų pritraukimą į Šiaulių LEZ teritoriją, bus kuriamos naujos darbo vietos“, – sakoma aiškinamajame rašte.