Taip pat linkstama pritarti 200 eurų darbo paieškos išmokos pratęsimui. Tiesa, ją gautų tik tie asmenys, kurie darbo neteko ekstremalios situacijos laikotarpiu. Skaičiuojama, kad tokių galėtų būti apie 30 tūkst.

Už įstatymo pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė – 28.

Jais siūloma atsisakyti skirtingų subsidijos darbo užmokesčiui dydžių ir nustatyti vieną dydį, kad darbdaviui už prastovose esančius užimtus asmenis mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuris negali būti didesnis, nei numatyta darbo sutartyje iki karantino paskelbimo, kompensuojant 100 proc. užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 2 minimalūs mėnesio atlyginimai.

Subsidijos už prastovas būtų mokamos ir praėjus vienam mėnesiui po karantino ar ekstremalios situacijos atšaukimo.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad siūlomos priemonės yra pataikavimas verslui.

„Šiuo metu egzistuojantis prastovų mechanizmas yra pakankamas, neturėjome nei masinių atleidimų, nei rimto užimtųjų darbo rinkoje kreivės kritimo. Kam neadekvačiai gerinti veikiantį mechanizmą, aš nežinau, išskyrus tai, kad nuolat politikus spaudžiantis verslas savo kažkada pasiekia. Jei ne šioje valdžioje, tai kitoje. Mano galva, tai pataikavimas verslui, lėšų taškymas ir absoliučiai netaiklus pasiūlymas“, – teigė L. Kukuraitis.

„Kai taip taškomos lėšos verslui, ar toks drastiškas taupymas darbo praradusiųjų atžvilgiu yra adekvatus?“ – pridūrė jis.

Vis dėlto Seimas nepritarė jo ir parlamentaro Tomo Tomilino siūlymui, kad darbo paieškos išmoka būtų mokama asmenims, kurie darbo neteko iki 12 mėnesių iki karantino ar ekstremalios situacijos paskelbimo.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad dabar siūlomos priemonės yra orientuotos į tuos, kuriems paramos labiausiai reikia.

„Pavasarį visose paramos rūšyse dominavo universalumo principas. Teisę gauti paramą įgydavo ir tie, kurie nukentėdavo, ir tie, kurie nebūtinai. Šiandien nebeturime nei prabangos, nei moralinės teisės (taip) elgtis su valstybės finansais, ypač skolintais“, – sakė M. Lingė.

L. Kukuraitis pridūrė, kad „Vyriausybė skubės nutraukti karantiną, nes subsidijų už prastovas schema yra per brangi šaliai“.

Pagal įstatymo projektą, kuriam Seimas dar turės galutinai pritarti, siūloma atsisakyti nuostatos, kad darbo paieškos išmoka gali būti skiriama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, įstatymo projekte numatomų subsidijų darbo užmokesčiui ir darbo paieškos išmokų finansavimo poreikis 2021 metams – 230,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Šiuo metu numatyta, kad, jei darbuotojui yra iki 60 metų, darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus (iki mokesčių) siekiančią valstybės subsidiją, arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro (iki mokesčių).

Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją mokama 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 607 eurai dydžio valstybės subsidija arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro.