Seimas po pateikimo ketvirtadienį bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas, ribojančias grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių prieigą prie Lietuvos elektros tinklų. Toliau jos bus svarstomos lapkričio 7-ąją, kai dėl jų Ekonomikos komitetas pateiks išvadą.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad taip siekiama sumažinti rizikas ir grėsmes, susijusias su patikimu elektros energetikos sistemos veikimu ir stabilumu.

„Saugus elektros energetikos sistemos veikimas pradeda priklausyti, o ateityje visiškai priklausys nuo patikimo minėto elektros energijos gamybos ir kaupinių kaupimo įrenginių veikimo ir jų valdymo“, – Seime  pristatydama pataisas teigė viceministrė.

I. Žilienės teigimu, dabar Lietuvoje veikia daugiau kaip 1,5 tūkst. didesnių negu 100 kW saulės ir vėjo elektrinių ir kelios didelės galios kaupimo baterijos, o dalyje jų naudojamos Kinijoje pagamintos valdymo sistemos, programinė įranga ir Kinijos tiekėjų teikiamos debesijos paslaugos.

„Tai reiškia, kad egzistuoja galimybė pasinaudojus priešiškų šalių gamintojų įranga, nesankcionuotai paveikti ar valdyti tokių įrenginių elektros gamybą ir kaupimą. Pavyzdžiui, prisijungus nuotoliniu būdu juos įjungti, išjungti, keisti parametrus ar kitaip paveikti, o vienu metu atjungus grupę gamintojų galima sutrikdyti visos elektros energetikos sistemos stabilumą. Mūsų perdavimo sistemos operatorius yra įvardinęs, kad šiuo metu didžiausias trikdis yra 700 megavatų“, – aiškino I. Žilienė.

Pasak jos, pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai auga elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai – prognozuojama, kad 2030 metais saulės ir vėjo elektrinių leistina galia pasieks 13,3 gigavato – daugiau kaip keturis kartus viršys šiuo metu instaliuotą jų galią.

Įrangos keitimas gamintojams galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, tačiau tam ministerija numato pereinamąjį laikotarpį.

Jei pataisas Seimas priims, ribojimas įsigaliotų nuo 2025-ųjų gegužės 1 dienos.

Kinija patenka tarp šalių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.