Seimas antradienį priėmė tai numatančias Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo pataisas: už 114 balsavo parlamentarų, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Dabar tokie duomenys fiksuojami vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), o metalų supirkėjai Statistikos departamentui turi teikti informaciją apie alavo, aliuminio, cinko, švino, plieno, vario, bronzos, žalvario, ketaus ir nikelio laužą.
Pakeitimais atsisakoma perteklinio reguliavimo metalų supirkėjams, jie gerina verslo aplinką ir mažina administracinę naštą, pranešė pataisas parengusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Ir toliau teiksime pasiūlymus, kaip būtų galima padėti verslams, kad šie daugiau lėšų ir laiko galėtų skirti ne biurokratiniams reikalavimams vykdyti, bet augimui ir plėtrai“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak ministerijos, pakeitimai kasmet sutaupys 11,4 tūkst. eurų, reikalingų statistiniam tyrimui atlikti, ir sumažins administracinę naštą apie 220 supirkėjų, kurie šiuo metu veikia Lietuvoje.
Ministerijos skaičiavimais, pernai valstybės institucijoms atsisakius ataskaitų, prašymų ir deklaracijų tai verslui leido sutaupyti 7,6 mln. eurų, o vien per pirmąjį šių metų pusmetį administracinė našta verslui sumažėjo 9,49 mln. eurų.
Didžioji dalis Lietuvoje susidarančių metalų atliekų yra eksportuojama. 2021 metais iš jų produktus gamino devyni atliekų tvarkytojai. Pernai 5 proc. šių atliekų buvo perdirbta Lietuvoje, apie 83 proc. išvežta, o įvežta apie 590 tūkst. tonų, iš kurių apie 4 proc. perdirbta šalyje, o apie 89 proc. išvežta.
Naujausi komentarai