Tokiam tarifui Seimas trečiadienį pritarė apsvarstęs parlamentarų Andriaus Palionio, Valiaus Ąžuolo ir Jono Pinskaus pateiktas Akcizų įstatymo pataisas. Už balsavo 113 Seimo narių, prieš buvo vienas („laisvietė“ Morgana Danielė), o susilaikė trys liberalai – Virgilijus Alekna ir Romualdas Vaitkus bei aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Pataisos dėl žymėto dyzelino ir SND akcizų svarstomos skubos tvarka. Galutinis balsavimas Seime vyks ketvirtadienį.

Vyriausybė siūlė SND nustatyti 41 euro akcizo tarifą. 

„Įvertinę tai, kad Lenkijoje yra 13 eurų akcizo mokestis, o Latvijoje jo išvis nėra, siūlome 13 eurų tarifą“, – Seimo posėdyje teigė A. Palionis. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos.

Jo teigimu, bendrovės „Gazimpeksas“ ir „Jozita“, kurios yra didžiausios Lietuvoje rusiškų dujų importuotojos, galės ir toliau  jas importuoti, todėl įtvirtindami minimalų tarifą politikai „tiesiog pakelia rankas“.

„Vis dar turime rusiškus produktus čia, Lietuvoje, ir jų vartojimas yra dirbtinai atpigintas. 13 eurų akcizas už toną – iš esmės yra skatinimas toliau importuoti šitą produktą, nes Europos sankcijų kontrakto pasibaigimas yra 12 mėnesių laikotarpiui. Lietuviškos įmonės, tokios, kaip „Gazimpeksas“, kuri yra didžiausia Lietuvoje rusiškų dujų importuotoja, antroji yra „Jozita“, jos ir toliau gali importuoti pagal dabartines sankcijas. Duodami minimalų tarifą mes tiesiog pakeliam rankas“, –  kalbėjo ministras.

Anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą. 

„Lietuvoje žemės ūkis lieka ant rizikos, jie toliau lieka ant iškastinio importinio kuro. Kas devintas Lietuvoje sudegintas dyzelino litras yra beakcizis – tai yra raudonasis (šildymui skirtas dyzelinas  – BNS) ir žaliasis (žemdirbiams skirtas pigesnis dyzelinas – BNS)“, – kalbėjo ministras.

Statistikoje galbūt tikrai matysime, kad šių dujų naudoja mažiau, bet tai yra lygiai tas pats, kaip ir su alkoholiu, kai srautai iš Lenkijos ir iš Latvijos yra didžiuliai, o nukenčia Lietuvos ekonomika.

 

„Iškastinio kuro naudojimas, nesvarbu, kokiu pavidalu, naftos ar dyzelio, ar suskystintų naftos dujų pavidalu, finansuoja Rusiją“, – teigė Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Kasparas Adomaitis.

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.   

„Atsitraukiame nuo šito tikslo. Pasakome, kad taip, naudokite tas naftos dujas, čia puikus dalykas ir kaip nors po trejų metų žiūrėsime, kas bus. Man atrodo, tai neteisingas kelias. Nustatykime pereinamąjį laikotarpį (mažesnio tarifo galiojimui – BNS), bet nemažinkime be jokių apribojimų“, – kalbėjo parlamentaras.

Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sutiko, kad 13 eurų akcizas „nėra optimalus variantas“ vertinant kaimyninių šalių taikomą SND akcizą. Anot jo, sumažinus tarifą iki 41 euro lietuviai ir toliau vežtųsi dujų balionus iš Lenkijos.

„Ir jeigu šiandien nuvažiuotumėte į Lenkijos pasienį ties Lazdijais ar ties Kalvarija, pamatytumėte, kaip žmonės veža dujų balionus iš Lenkijos, tai turbūt tas procesas nesibaigs, jeigu bus priimta pataisa dėl 41 euro“, – kalbėjo jis.

„Statistikoje galbūt tikrai matysime, kad šių dujų naudoja mažiau, bet tai yra lygiai tas pats, kaip ir su alkoholiu, kai srautai iš Lenkijos ir iš Latvijos yra didžiuliai, o nukenčia Lietuvos ekonomika“, – pridūrė parlamentaras.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas antradienį BNS sakė, kad SND akcizas neturėtų viršyti 14 eurų už toną – tuomet ūkininkai būtų patenkinti. Be to, anot jo, žemdirbiai sutiktų su kompromisu, jei akcizas liktų 41 euras, o anglies dioksido (CO₂) dedamoji būtų atidėta ne pusei metų, kaip dabar siūloma, o vieneriems metams. Seimas šią savaitę dėl to sprendimo nepriiminės.

Seimas po pateikimo jau yra pritaręs Akcizo įstatymo pataisai dėl anglies dvideginio mokesčio atidėjimo pusmečiui – iki 2025 metų liepos, ir ją ketina svarstyti pavasario sesijoje kovą.

CO₂ dedamoji nuo 2025 metų bus 36,1 euro už toną ir vėliau kasmet dvigubėtų, kol 2030-aisiais pasiektų 183,6 euro. 

Seime jau yra registruota ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narių iniciatyva šio taršos mokesčio įsigaliojimą atidėti metams – iki 2026 metų.