Parlamentarai svarstys Saugumo įnašo įstatymo projektą, kuriuos siūloma nuo 2026 metų sausio 10 proc. tarifu apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę. 

BFK taip pat siūlo neapmokestinti pasėlių, kaip siūlė Kaimo reikalų komitetas, bei ūkinių gyvūnų sveikatos ir žemės ūkio technikos, naudojamų žemės ūkio veikloje, draudimo sutarčių – pastarąsias dvi lengvatas inicijavo socialdemokratas Matas Skamarakas. 

Seimas taip pat svarstys Pelno, Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir Akcizų įstatymų pataisas.

Siūloma standartinį pelno mokesčio tarifą didinti 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinį – taip pat 1 proc. punktu iki 7 proc.

BFK pritarė „aušriečio“ Karolio Neimanto siūlymui skaičiuojant pelno mokestį jo nebesieti su įmonės darbuotojų skaičiumi – dešimčia žmonių. Dabar smulkioms, iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančioms ir iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms taikomas 6 proc. tarifas, o pirmus dvejus veiklos metus jos nuo mokesčio atleidžiamos.  

BFK nekoregavo Vyriausybės pateikto PVM tarifų pokyčių varianto. Lengvatinį tarifą siūloma didinti nuo 9 iki 12  proc., o lengvatą šildymui naikinti – jam galiotų 21 proc. tarifas.

Knygoms, neperiodiniams leidiniams tarifas mažinamas nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinis 9 proc. tarifas apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinamas iki 12 procentų.

Akcizų įstatymo pokyčiai irgi lieka tie, kuriuos pasiūlė Vyriausybė: siekiama apmokestinti saldintus gėrimus, turinčius pridėtinių cukrų. BFK nepritarė idėjai saldintiems gėrimams, kuriuose cukrų būtų daugiau nei 10 gramų 100-ame mililitrų gėrimo, taikyti trečią akcizų tarifą, nei Kaimo reikalų komiteto siūlymui nuo tokio mokesčio atleisti tautinio paveldo produkciją, pavyzdžiui, girą.   

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad dokumentas, įrodantis, kad produktas turi tautinio paveldo sertifikatą, neturėtų būti indulgencija atleidžianti nuo mokesčių.

Siekdamas laiku priimti mokesčių reformos įstatymų pakeitimus, Seimas pirmadienį rinksis į nenumatytą plenarinį posėdį ir svarstys Gyventojų pajamų, Nekilnojamojo turto mokesčių bei Valstybės gynybos fondo įstatymų pataisas, dėl kurių sulaukta daugiausia parlamentarų pataisų.

BFK siūlo pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikyti ne tik gyvenamąjį pastatą, kuriame nekilnojamojo turto (NT) savininkas būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą, bet ir negyvenamąsias patalpas kurorto statusą turinčiuose miestuose. 

Kartu su mokesčių reforma yra svarstomas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas nustatyti 1044 eurų dydžio papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) už kiekvieną vaiką – BFK trečiadienį pritarė „Nemuno aušros“ frakcijos analogiškam siūlymui.

BNS rašė, kad valdantieji siekia mokesčių pakeitimus priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.  

Vyriausybė planavo, kad priėmus jos siūlytą mokesčių pakeitimų variantą kitais metais į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkti apie 280 mln. eurų, 2027 metais – 552 mln. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.

Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.