Opozicijai praėjusią savaitę pavyko blokuoti pataisų svarstymą.

Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui pakeitimus atmesti, bet „valstiečiai“ tikisi, kad pataisų svarstymas bus perduotas kitam, tikėtina, Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Pastarojo pirmininkė pataisų iniciatorė Agnė Širinkskienė BNS yra sakiusi, kad valstybinės vaistinės bus ypač naudingos regionuose. Anot jos, pasirengti jų atsiradimui užteks pusmečio.

Ekspertizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas sako, kad valstybinės vaistinės pažeistų konkurenciją, tuo metu pataisų iniciatoriai teigia, jog institutas yra suinteresuotas, nes tarp jo rėmėjų yra „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė vaistinė“ bei farmacijos kompanija „Berlin-Chemie Menarini“.

Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse ir kitose sveikatos įstaigose steigti valstybines vaistines.

Svarstymai dėl valstybinio banko reikalingumo

Seimas antradienį įpusės diskusijas dėl Valstybinio plėtros banko, kurį norima pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, steigimo ir valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale.

Parlamentarai siūlo priimti nutarimą, kuriuo Vyriausybę įpareigotų greičiau pradėti darbus dėl tokio banko steigimo.

Siūloma ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 1-osios pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms generaliniu direktoratu dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais.

Valstybinio komercinio banko šalininkai sako, kad jis reikalingas dėl šalies finansų sistemos būklės, nes Lietuvai reikia susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. Šios idėjos kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.

Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę sakė, kad pritartų jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos konsolidavimui, tačiau prieštarauja valstybės dalyvavimui mažmeninės bankininkystės versle.

Už valstybinio banko steigimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.