Seimas uždraudė privatizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones.

Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, nustatantį, kad valstybei ar savivaldybei priklausantys vandens tiekėjai negali būti privatizuojami. Įstatymo nuostatos dėl privatizavimo draudimo įsigalios iš karto, kai jį pasirašys šalies vadovė, o kiti straipsniai - nuo lapkričio. Už tai balsavo 67 Seimo nariai, prieš 4, o susilaikė 14.

Seimas leido ateityje sustambinti vandens tiekimo įmones bei jų paslaugų kainas nustatyti savivaldybių taryboms, kurios jas turės suderinti su Kainų komisija. Tačiau jeigu per tris mėnesius taryba kainų nepatvirtintų, tą padarys Kainų komisija.

Jeigu savivaldybės nustatyta kaina viršys 4 proc. vidutinių mėnesio šeimos pajamų, Kainų komisija galės tokių kainų netvirtinti, o nustatyti savo tarifą.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma piktinosi, kad leidus į kainas kištis savivaldai, jos nebus sąžiningos: „Sukursime politines įtakas, neobjektyviai bus kainos nustatomos, o pagal rinkimų grafikus“.

„Neteisinga nuo kainų tvirtinimo nušalinti savivaldybes, nes jos yra vandens įmonių akcininkės“, - teigė „darbietė“ Virginija Baltraitienė.

Tuo tarpu liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas prognozavo, kad privatus kapitalas atneštų naujų technologijų ir investicijų. Jis siūlė ne drausti, bet riboti privataus kapitalo atėjimo galimybes.

Seimas taip pat pritarė Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Algimanto Salamakino pataisai, kuria jis pasiūlė nuostolius, jei vanduo vagiamas, išieškoti iš nemokančių už vandenį arba sugadinusių apskaitos prietaisus. Pasal parlamentaro, pataisa nebeleis įmonėms nuostolius paskirstyti visiems vartotojams.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas leis panaikinti didelius kainų skirtumus už centralizuotai tiekiamą vandenį - jos miesto ir kaimo gyventojams dabar skiriasi. Tačiau jungiant įmones, vieniems vartotojams vanduo pigs, kitiems brangs.

Taip pat Seimas leido kaimus ar kitas nedideles gyvenamąsias teritorijas, kur gyvena ne mažiau kaip 50 žmonių, privalomai prijungti prie geriamojo vandens ir nuotekų sistemos.