Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį pavadino galimybių biudžetu. Pasak jos, esminės kryptys yra saugumas, žmonių pajamų didinimas, skurdo mažinimas – šios kryptys Vyriausybei patikslinus biudžetą yra dar labiau sustiprinamos.

Opozicijos atstovai projektą kritikavo, tuo metu valdantieji tvirtino, kad geresnio biudžeto parengti nebuvo įmanoma dėl pandemijos ir migrantų krizės.

Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Algirdas Butkevičius mano, kad didelė infliacija naudinga biudžeto pajamoms – jų surenkama daugiau, bet poveikis žmonėms, gyvenantiems iš pensijų ir pašalpų, kitoks – jų perkamoji blogėja.

A. Butkevičius mano, kad biudžetą vasarą reikėtų peržiūrėti. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nerimo biudžetas kelia dėl deficito, siekiančio 3,3 proc. BVP, be to, didelė dalis išlaidų nepagrįstos ilgalaikiais ir tvariais šaltiniais, todėl gali tekti diskutuoti apie mokesčių didinimą.

Jis pabrėžė, kad mokesčių didinimas neturi paliesti skurdžiai gyvenančių žmonių. 

Pasak jo, mažiausias pajamos gaunančių žmonių  pajamos kitąmet didės 65 eurais, medikai gaus 90 eurų daugiau, statutiniai pareigūnai – 105 eurais, mokytojai – 100 eurų, valstybės tarnautojai – 30 eurų.

Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad šis biudžetas yra pirmas savarankiškas valdančiosios daugumos biudžetas. Viešojo sektoriaus algų didinimas, pasak jo, svarbiausia „socialinio jautrumo dedamoji“.  

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis biudžetą pavadino „genocido ir maro“ dirbantiesiems ir kuriantiems žmonėms biudžetu. Jis kritikavo valdančiuosius už žadamus didinti mokesčius, ypač susijusius su žaliuoju kursu.

„Žaliojo kurso įtaka ir kaina kiekvienam gyventojui ir kiekvienam žmogui nei daug nei mažai viską pabrangins nuo 17 iki 20 proc.“ – prognozavo jis.

Vyriausybės pakoreguotame kitų metų biudžete didėja ne tik jo pajamos bei išlaidos, bet ir valdžios sektoriaus deficitas – 0,2 punkto iki 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Trečdalis deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.

Krašto apsaugai papildomai kitais metais numatoma 24,9 mln. eurų, iš kurių 0,1 mln. eurų – Rudininkų poligono įrengimui.

Pasienyje su Baltarusija fizinio barjero statybai numatyta 12,7 mln. eurų daugiau negu buvo suplanuota pirminiame biudžeto projekte.

G. Skaistės teigimu, bendra statybos kaina nesikeičia – 150 mln. eurų.

„Atsižvelgiant į įvykusius konkursus ir matomą finansavimo grafiką, matosi, kad šiais metais bus panaudota lėšos šiek tiek mažiau, todėl dalis tų lėšų nusikelia būtent į kitus metus, tačiau bendras finansavimo dydis nesikeičia“, – teigė ji.

Migrantų krizės valdymo finansavimui skiriami dar 4 mln. eurų (prie jau suplanuotų 4 mln. eurų), migrantų bylų nagrinėjimui teismams papildomai skiriama 2,6 mln. eurų. 

Koronaviruso pandemijos valdymui, padariniams šalinti yra numatoma Vyriausybės rezerve 10 mln. eurų – šios lėšos galėtų būti paskirstytos vis dar COVID-19 įtaką patiriančiam verslui paremti.

Medicininėms kaukėms pradinukams pusei metų skirta 4,7 mln. eurų,  

Kaip sakė finansų ministrė, atsižvelgiant į situaciją ir į naujas viruso mutacijas, numatomas skolinimosi limitas: „Kad besikeičiant pandemijos situacijai ir jeigu bus rimtesnių pokyčių, bus galima pasiskolinti iki 300 mln. eurų. Šios lėšos būtų naudojamos tik tokiu atveju, jeigu situacija keistųsi iš esmės“.

20 mln. eurų numatyta moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai – bus finansuojamos doktorantūros studijos, po doktorantūros – tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Iš viso socialinei apsaugai kitas metais papildomai skiriama 807,8 mln. eurų, švietimui – 373,2  mln. eurų, sveikatos apsaugai – 382,8  mln. eurų.

„Žvelgiant į šiuos didžiuosius skaičius taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kas yra skirtumas nuo praėjusių biudžetų. Nepaisant to, kad didžioji dalis bendrame biudžete vis dėlto yra socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai, tačiau žvelgiantį procentinį išlaidų augimą, didžiausias augimas matomas būtent švietimo srityje – 15,5 proc., aplinkos apsaugoje – 15,5 proc., sveikatos apsaugoje – 14,5 proc.  

6 mln. eurų suplanuota mokinius vežti geltoniesiems autobusiukams įsigyti.

Pajamų didėjimas susijęs su nustatytu Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) mokėjimo grafiku Naujos kartos Lietuva planui – kitąmet tam bus skirta 504,2 mln. eurų.

Biudžete daug dėmesio skiriama žmonių pajamų didinimui: auga neapmokestinamosios pajamos, minimali alga, įstaigų vadovų mažiausi koeficientai, bazinis pareigūnų atlyginimų dydis. Numatyta 16 mln. eurų tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti, išplečiamas gyventojų, galėsiančių gauti kompensacijas, ratas.   

Be Europos Sąjungos lėšų, valstybės biudžeto pajamų planas didinamas 17 mln. eurų iki 11,112 mlrd. eurų, numatomos išlaidos – 141,5 mln. eurų iki 13,301 mlrd. eurų.

Planuojamos pajamos, su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet turėtų siekti 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų. Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, planuojamos valstybės pajamos didėja 521,2 mln. eurų, išlaidos – 146,1 mln. eurų.

Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP. Šių metų pabaigoje ji turėtų sudaryti 45,8 proc. BVP.

Kaip numato Seimo Statutas, per antrą biudžeto projekto svarstymą finansų ministrai praneša, kas pakeista valstybės biudžeto projekte atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, kurie komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymai įrašyti, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.

Po diskusijų balsuojama, kada Seimas tvirtins biudžetą – po antrojo biudžeto projekto apsvarstymo jo priėmimas paprastai vyksta po kelių dienų.