Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas: už balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 12.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė neskelbiamų pirkimų ribą padidinti iki 30 tūkst. eurų, o sutarčių žodžiu vertę – iki 10 tūkst. eurų. Tačiau per ankstesnius svarstymus komitetuose tam nebuvo pritarta. 

Pusantrų metų pataisas svarsčiusio Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas pareiškė, kad per artimiausius porą metų viešųjų pirkimų srityje bus matoma „didelė pažanga“.

Seimas įtvirtino, kad Lietuvoje veiks viena nacionalinė perkančioji organizacija – „CPO LT“, kuri paslaugas teiks visoms įmonėms ir institucijoms, privalėsiančioms pirkti iš jos elektroninio katalogo, jei ten bus reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Tačiau Vyriausybei ir savivaldai palikta teisė spręsti, kada ministerijų ir įstaigų arba savivaldybių pirkimus centralizuoti. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija jau yra centralizavusi visus kariuomenės pirkimus. 

Kiekviena savivaldybė galės steigti atskirą CPO, sukurti bendrą su keliomis savivaldybėmis CPO arba pasirašyti pirkimų veiklos paslaugų sutartį su „CPO LT“. 

„Savivaldybėms leista rinktis, nes jų pajėgumai nevienodi: viena, didesnė turi mažiau, vos vieną, kita – kitą viešųjų pirkimų specialistą, kitos – daugiau“, – BNS aiškino A. Kupčinskas.

Seimas įpareigojo savivaldybes centralizuoti visus pirkimus, viršijančius 15 tūkst. eurų. Seimas nepritarė Laisvės frakcijos nario Vytauto Mitalo siūlymui centralizuoti bent 30 proc. pirkimų. 

„Lietuva dabar atlieka maždaug 4 proc. viešųjų pirkimų centralizuotai, o pirmaujanti šalis Europos ekonominėje erdvėje yra Islandija, kuri atlieka virš 30 proc. Mes įtvirtiname, kad Lietuva nuo 4 proc. šauna iki 100 proc.“, – priekaištavo jis.

Ūkio ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė abejojo, ar savivaldybių CPO geriau žinotų, kokią įrangą, kokias paslaugas ir produktus reikia nusipirkti konkrečiai įstaigai.

„Reikia neįgaliųjų keltuvų Rotušei. Kaip manote, kas geriau žinos: Vilniaus miesto savivaldybėje esantys darbuotojai ar Rotušės komanda, kuri žino, ko jai reikia“.

Seimas taip pat pritarė G. Nausėdos siūlymui nuo viešųjų pirkimų procedūrų atleisti nedideles perkančiąsias organizacijas, per metus jiems skiriančias iki 30 tūkst. eurų.

Pirkimų komisijose turės būti bent vienas atestuotas specialistas. Jų nariams pažymėjimus penkeriems metams išduos Viešųjų pirkimų tarnyba. Pratęsti juos bus galima dar penkeriems metams. 

Tam priešinosi „valstietė“ Goda Burokienė, aiškindama, kad nevyriausybinėms organizacijoms, kurios taip pat organizuoja viešuosius pirkimus, bus ypač sunku pasisamdyti atestuotą specialistą. 

„Mokėti nors ir už vieną specialistą tikrai bus papildoma našta“, – teigė ji.

Tačiau Seimas nepritarė siūlymui atsisakyti atestuotų viešųjų pirkimų specialistų.

Vertinant tiekėjų pasiūlymus pirkėjas turės atsižvelgti į paskutinių metų jų mokamą darbo užmokestį. Daugiau balų turėtų būti skiriama tiekėjui, mokančiam didesnį atlyginimą, lyginant jo mokamo 12 mėnesių darbo užmokesčio medianą su jos kilmės šalies vidutinės algos 0,8 dydžiu.

V. Mitalas siūlė tam nepritarti, nes, pasak jo, bus sunku surinkti duomenis apie užsienio šalių tiekėjų mokamų atlyginimų santykį su tos šalies vidutiniu darbo užmokesčiu.

„Jeigu ateina didelis tiekėjas iš užsienio, mokantis toje šalyje konkurencingesnį atlyginimą, ar tikrai tokiu atveju Seimas norėtų automatiškai priskirti jam didesnius balus, negu Lietuvos tiekėjui, kuris yra, pavyzdžiui, iš regiono ir tokio didelio darbo užmokesčio negali mokėti“, – aiškino V. Mitalas. 

Viešųjų pirkimų reformos iniciatorius buvo prezidentas G. Nausėda, siekęs didesnio jų centralizavimo – jis siūlė sukurti profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą ir taip efektyviau išnaudoti žmonių kompetenciją, naudoti efektyvius, geriausiai organizacijų poreikius ir tiekėjų galimybes atitinkančius pirkimo būdus, sumažinti prielaidas korupcijai ir konkurencijos ribojimams.

Pernai viešųjų pirkimų vertė sudarė 5,5 mlrd. eurų, užpernai – 6 mlrd. eurų.