Prasidėjęs šildymo sezonas gali būti pigiausias nuo 2012 metų. Pavyzdžiui, kauniečiai už šilumą šį mėnesį moka net 27 proc. mažiau nei prieš metus, vilniečiai – penktadaliu, klaipėdiečiai – 13 proc.

Tačiau jei šios kadencijos Seimas priimtų pataisas, dėl kurių teisėtumo žodį tarti dar turėtų ir Konkurencijos taryba, ir kitos institucijos, centralizuota šiluma neišvengiamai pabrangtų.

Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovų parengtose Šilumos ūkio įstatymo pataisose numatyta, kad šilumos gamintojai privalės užtikrinti, jog iš trečiųjų šalių atgabento biokuro dalis neviršytų 20 procentų. Kitaip grasinama didžiulėmis baudomis, siekiančiomis iki 10 proc. jų metinių pajamų.

Biokuro tiekėjus, kurie nuslėptų jo kilmės šalį, ketinama metams pašalinti iš biržos ir uždrausti jiems sudaryti dvišalius sandorius.

Anot pataisų rengėjų, taip siekiama skatinti mūsų šalies biokuro gamintojų konkurencingumą ir užtikrinti balansą tarp jo gamybos Lietuvoje bei importo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) dėl šių pataisų jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama atlikti įstatymo projekto ekspertizę.

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius nedviprasmiškai įspėjo, kad įvedus tokius apribojimus už šilumą teks mokėti gerokai daugiau.

„Biokuro kaina sudaro 40-60 procentų galutinės šilumos kainos. Apribojus jo importą, kainos pakiltų iki Latvijos ar Estijos lygio, o ten jos dabar yra 1,5-2 kartus didesnės nei pas mus. Atitinkamai pabrangtų ir šiluma“, – „Lietuvos rytui“ sakė V. Lukoševičius.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje ribojimų šalininkai sulaukė ir užtarėjų. Antai bendrovės „Ignitis grupė“ Šilumos ir elektros sprendimų vadovas Nerijus Rasburskis svarstė, kad pigiu importu negalima žlugdyti lietuviškų biokuro ruošos įmonių.

Tiesa, „Ignitis grupė“ dideliu biokuro vartotoju taps dar negreitai, nes dėl nutrauktos sutarties su Lenkijos „Rafako“ kompanija įstrigo biokuro įrenginių statyba Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ). Užtat pastaroji jau bandomuoju režimu ėmė deginti atliekas.

VKJ lapkričio aukcione netgi tapo pigiausiu sostinės tiekėju, pasiūliusi mažiausią kainą už šilumą. Tik neaišku, ar ilgam, nes pradėjusi veikti Kauno kogeneracinė jėgainė, kurią „Ignitis grupė“ valdo kartu su „Fortum Lietuva“, kurį laiką irgi pardavinėjo šilumą pigiausiai.

Tačiau pastaruoju metu padėtis smarkiai pasikeitė – lapkričio aukcione Kauno atliekų degintojai užėmė vos 8 vietą iš trylikos šilumos tiekėjų. Klaipėdoje tuo pačiu besiverčianti „Fortum Lietuva“ jėgainė išvis liko paskutinė pagal siūlomą kainą.

„Tokios pataisos, kurios siūlomos Seime, atliekų degintojams labai naudingos. Jiems reikia parduoti savo gaminamą šilumą, o kuo biokuras bus brangesnis, tuo „Ignitis grupė“ ir „Fortum“ bus lengviau laimėti aukcionus“, – aiškino šilumos tiekėjų asociacijos vadovas V. Lukoševičius.

Jei įstatymo projektui bus pritarta, o šilumos kainos dėl to pradės kilti, gali smarkiai atsigauti ir dujų tiekėjai. Juolab kad gamtinės dujos ilgokai pigo ir tik pastaruoju metu po truputį brangsta.

„Tokius ribojimus suprantu, tai yra vietos biokuro rinkos gelbėjimas. Tačiau tuo pat metu reikia stebėti, kad apsisaugotume nuo iškastinio kuro naudojimo. Juk galbūt susidarys tokia situacija, kad bus pigiau deginti dujas“, – įspėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.

Anot jo, panašiai šių metų rugpjūtį buvo atsitikę Rygoje, kur dujas imta naudoti dėl mažesnės nei biokuro kainos.

„Įvedus ribojimus importuojamam biokurui taptų lengviau kvėpuoti ir dujininkams, ir atliekų degintojams. Didžiausia bėda yra tai, kad pas mus niekaip nesiryžtama įvesti tokioms žaliavoms aplinkosauginių mokesčių, kaip yra kitose šalyse“, – sakė M. Nagevičius.

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius siūlo teikti tikslinę pagalbą Lietuvos biokuro ruošos įmonėms.

„Žinome, kad daugelis jų verčiasi sunkiai, todėl būtų galima pritaikyti mokesčių lengvatas, padengti paskolų palūkanas ar suteikti kitokią paramą. Tačiau jokiu būdu ne kelti bendrą kainų lygį, kaip dabar planuojama“, – sakė asociacijos vadovas.