Socialdemokratas Martynas Katelynas piktinosi, kad pataisos leis nusavinti daug privataus turto, ir apgailestavo, jog  nenumatyta atlyginti jų savininkams.  

„Mes nesame valstybė, kuri gali nusavinti privatų turtą“, – Seime teigė M. Katelynas.

Pasak jo, įsigaliojus ribojimams miškų vertė kristų du-tris kartus: „Kyla klausimas, ar tai netaps gynybos ir privačių reikmių supriešinimu.“

M. Katelynas siūlė valstybei neturint galimybių kompensuoti pinigais, mainyti nusavintus miškų plotus į ketvirtos grupės, vadinamuosius ūkinius miškus.

„Nemuno aušros“ frakcijos nario Tomo Domarko teigimu, tiek verslas, tiek privatūs miškų savininkai investavo pinigų, galbūt pirko mišką prieš 30 metų tikėdamiesi gauti grąžą. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad nustačius kompensavimo tvarką toks projektas nekeltų problemų.

Liberalas Simonas Gentvilas priminė, kad konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybės skaičiavimais, kompensacijoms reikėtų apie 800 mln. eurų, o socialdemokrato Gintauto Palucko kabinetas skaičiuoja 500 mln. eurų išlaidų. 

Tiek verslas, tiek privatūs miškų savininkai investavo pinigų, galbūt pirko mišką prieš 30 metų tikėdamiesi gauti grąžą. 

Tuo metu konservatorius Laurynas Kasčiūnas gindamas pataisas tvirtino, kad jos leis saugoti miškus, o tos pačios frakcijos narys Valdas Rakutis tikino, kad draudimas yra laikina priemonė, miško vertė nesumažės, jeigu jis dar dešimt metų nebus kertamas.  

Kaimo reikalų komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos teigimu, pataisos neužkonservuos miškų: „Yra tiktai plynų kirtimų draudimas. Visais kitais būdais ūkinė veikla galima“.

Vis dėlto Seimas po svarstymo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms pritarė: už buvo 77 Seimo nariai, prieš – du, o 20 susilaikė. Seimas nesutiko, kad pataisos būtų svarstomos skubos tvarka. Galutinis balsavimas vyks kitą dieną.

Pataisos numato, kad teritorijose, kuriose dėl nacionalinio saugumo taikomi ūkinės ar kitos veiklos apribojimai, būtų draudžiami kai kurie kirtimai, plyniesiems kirtimams būtų taikomi griežtesni reikalavimai. 

100 metrų atstumu į abi puses nuo kelio briaunų prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių nebūtų galima kirsti želdinių ne miško žemėje. Čia, taip pat 100 metrų atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų nebūtų galimi plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o kertant neplynai paskutinis toks kirtimas būtų galimas, kai biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis yra bent 2,5 metro.

Nuo Rusijos (Kaliningrado srities) ir Baltarusijos sienos 20 km atstumu nebūtų galimi plynieji kirtimai didesnėse kaip 1,5 ha biržėse.

20 kilometrų atstumu nuo Lietuvos-Rusijos sienos yra apie 27 tūkst. hektarų miškų, iš jų privačių – 7,7 tūkst. ha, nuo Lietuvos–Baltarusijos sienos – atitinkamai apie 40 tūkst. ir 16,7 tūkst. ha.     

Jeigu Seimas pataisas priims, jos įsigalios nuo 2026 metų.