Tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Viktoras Rinkevičius, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Rimantas Sinkevičius.

Jie taip pat siūlo skirti Specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai finansuoti nuo 2020 m. sausio 1 d. – 2 procentus, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 4 procentus iš šiame įstatyme numatytų Programos finansavimo šaltinių.

Jeigu Seimas pritartų, preliminariais skaičiavimais 2020 m. papildomai Kelių programai būtų skirta daugiau kaip 9,4 mln. eurų, 2021 m. – 20 mln. eurų.

Pasak parlamentarų, projekto rengimą paskatino siekis užtikrinti pakankamą programos finansavimą po to, kai 2017 metų gruodžio mėnesį Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo nuo 2018 metų programai skiriama dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas ir energetinius produktus, sumažinta nuo 65 iki 48 procentų.

Siekiant kompensuoti ES lėšų sumažėjimą ir, jei ne pagerinti, tai bent išlaikyti esamą kelių kokybės lygį, būtina ieškoti papildomų programos finansavimo šaltinių.

„Nors didindama eismo saugumą Lietuva ir padarė didelę pažangą, tačiau vis dar pasižymime gerokai didesniu avaringumu ir žuvusiųjų keliuose skaičiumi nei Vakarų Europos valstybės. Augant kelių transporto priemonių eismo intensyvumui, prastėjant kelių dangų būklei, dėl lėšų trūkumo vis dar lieka daug neįgyvendintų kelių projektų, neasfaltuotų ir nusidėvėjusių žvyrkelių, žiemos metu nebarstomų ar žemesniu priežiūros lygiu prižiūrimų rajoninės ir vietinės reikšmės kelių, kurie kerta gyvenamąsias vietoves“, – sako projektą parengę Seimo nariai.

Jie pažymi, kad Europos Sąjungos paramos lėšos automobilių kelių sektoriui 2014 – 2020 m. periodu sumažėjo beveik 2 kartus (nuo 704 mln. eurų iki 390 mln. eurų), lyginant su 2007 – 2013 m. periodu. 2017 m. buvo numatyta panaudoti 115 mln. eurų ES paramos lėšų, 2018 m. – 86 mln. eurų, 2019 m. – 28 mln. eurų, o 2020 m. – tik 17 mln. eurų. Seimo narių teigimu, po 2020 metų labai tikėtina, kad Europos Sąjungos paramos lėšų keliams gali nelikti arba jos bus minimalios ir tikslinės.

„Siekiant kompensuoti ES lėšų sumažėjimą ir, jei ne pagerinti, tai bent išlaikyti esamą kelių kokybės lygį, būtina ieškoti papildomų programos finansavimo šaltinių arba didinti pervedamą į šią programą akcizo pajamų dalį už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, energetinius produktus. Akcizo pajamos sudaro didžiausią, iki 85 procentų siekiančią, programos finansavimo dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai programai tenka mažesnė akcizo dalis, nei numatyta įstatyme, nes dalis programos lėšų nukreipiama bendrosioms biudžeto reikmėms. Pavyzdžiui, 2017 m. realiai į programos biudžetą patekusi akcizo dalis buvo 55 procentai vietoj nustatytų 65 procentų“, – sako įstatymo pataisas parengę Seimo nariai A. Butkevičius, V. Rinkevičius.

Pasak Seimo narių, vietos kelių finansavimas ypač buvo sumažintas krizės laikotarpiu, tačiau ir vėliau faktiškai negaudavo visos numatytos finansavimo dalies, todėl reikalinga atstatyti ir modernizuoti ilgą laiką nepakankamos priežiūros nulemtą itin prastą vietinių kelių infrastruktūros būklę.

Šiuo metu nustatyta, kad programai finansuoti skiriami 48 procentai akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus, suskystintas dujas, skirtas automobiliams, ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.