Seimas tokią Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pataisą priėmė reaguodamas į darbuotojų ir darbdavių nepasitenkinimą, kad į subsidijuojamą darbo vietą įsidarbinus iki 2023 metų ir dar papildomai užsiimant in­di­vi­du­a­lia veikla, darbdaviui nebeskiriama subsidija. Tuo metu ji mokama, jeigu žmonės ir pagal darbo sutartį, ir savarankiškai pradeda dirbti šiemet.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Daiva Liugienė BNS teigė, kad leidus žmogui dirbti  ir savarankiškai, ir pagal sutartį subsidijuojamoje vietoje, jis papildomai užsidirbtų ir nebeprašytų valstybės paramos.

„Tas papildomas uždarbis irgi nėra labai didelis, bet galimybė būtų papildomai užsidirbti, kad nereikėtų kreiptis socialinės paramos“, – BNS tvirtino ministerijos atstovė.

D. Liugienė taip pat pabrėžė, kad iki šių metų, kai buvo reformuota užimtumo sistema, subsidijuojamą darbo vie­tą turintis žmogus niekada negalėjo imtis savarankiškos veiklos neprarasdamas subsidijos.

„Jis turėjo pasirinkti – ar dirbti subsidijuojamoje vietoje, arba imtis savarankiškos veiklos“, – BNS aiškino D. Liugienė.

Tačiau jos teigimu, ne visada darbdavys, netekęs subsidijos iš Užimtumo tarnybos, atleisdavo žmogų.

Užimtumo tarnyba BNS nurodė, kad 2021-2022 metais subsidijos buvo nutrauktos 120 žmonių, dirbusių ir savarankiškai.

2023 metais tokių atvejų nefiksuota. Šiuo metu tarnyba apie tokius darbuotojus duomenų nekaupia.

Ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete yra sakiusi, kad iš 6 tūkst. subsidijuojamų darbo vietų dauguma – apie 5 tūkst. – buvo skirta žmonėms su negalia.

Pasak ministerijos atstovės, šiemet ir dirbančių subsidijuojamų darbo vietoje, ir savarankiškai dirbančių gali atsirasti daugiau, nes pokyčiais domimasi.

„Paklausimų jau gavome. Tikėtina, kad žmonės tiesiog laukia šio pakeitimo. Domėjosi tie patys negalią turintys asmenys ir darbdaviai, kurie yra įdarbinę tokius žmones“, – komitete kalbėjo K. Maksvytienė.