Finansų ministrė Gintarė Skaistė 2022-ųjų biudžetą vadino galimybių, opozicija – brokuotu biudžetu. Kritikos dokumentui negailėjo ir dalis valdančiųjų.

Finansų ministrės manymu, biudžetas sprendžia skurdo ir nelygybės mažinimo, švietimo, sveikatos apsaugos problemas: „Drauge su šiuo biudžetu investuojame į pokytį išnaudojant ekonomikos augimo galimybes tiems pokyčiams įgyvendinti ir ekonomikos transformacijai vykdyti“.

Pasak G. Skaistės, išlaidos krašto apsaugai kitąmet augs 128 mln. eurų, 300 mln. eurų numatyta  pandemijai suvaldyti, 100 mln. eurų – tvorai pasienyje su Baltarusija, iš investicijoms numatytų apie 2 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų pusė bus skirta švietimui, mokslui ir skaitmenizacijai.

Biudžeto ir finansų komitete dirbančio Algirdo Butkevičiaus teigimu, kitais metais daug lėšų skiriama  žmonių pajamų didinimui, bet pamirštamas nuo pandemijos nukentėjęs verslas.

„Išvada viena, kad gyventojų pajamos auga, santaupos didėja, perkamoji galia taip pat didėja, visa tai mažina šešėlinės ekonomikos mastą, stiprina viduriniąją klasę bei mažina pajamų ir turto nelygybę. Visa tai atrodo aukštumoje (...), tačiau dabar situacija viešųjų finansų rinkoje keičiasi dėl sumažėjusios finansinės pagalbos verslui“, – teigė A. Butkevičius.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys piktinosi, anot jo, brokuotame biudžete numatytais milžiniškais rezervais ir nepaskirstytų išlaidų eilutėmis.

„Jų bendra suma gerokai perkopė 1 mlrd. eurų. Nesugebėjimas šių lėšų priskirti realioms programoms atima iš parlamento galimybę realiai vertinti tų pinigų panaudojimo tikslingumą“, – kalbėjo parlamentaras.

V. Gapšys taip pat suabejojo, ar pavyks sausiems išlipti iš infliacijos balos: „Dabartinį pensijų didinimą, NPD kėlimą ar simbolinį vaiko pinigų padidinimą jau apkandžiojo šiųmetinė infliacija, o galiausiai pribaigs kitų metų“.

V. Mitalas siūlė valstybei neužstrigti vidutinių pajamų spąstuose.

„Švietimo biudžetas didėja beveik 300 mln. eurų ir tai yra labai didelis pasiekimas, bet kviečiu taip pat pažiūrėti dar plačiau ir iš tikrųjų įvertinti, ar visos suplanuotos išlaidos ir visi poreikiai yra tenkinami tam, kad tą augimą padarytume“, – svarstė jis. 

Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas, vertindamas švietimo sistemos finansavimą, prognozavo, kad „prasidės mokyklų klasių medžioklė“: „Klasėje trūksta vieno vaiko, nulinis finansavimas. Paimame mokyklą, iššaudome kas antrą, kas trečią klasę ir vadiname, kad tai švietimo kokybės gerinimas. Bet žinoma, yra paguoda: duosime autobusą, šeštą ryto vaiką paims, išveš miegantį ir taip gerinsime švietimo kokybę“.

Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad kitų metų biudžetas yra po rinkimų pirmas valstybės pajamų ir išlaidų planas, kurį valdantieji parengė savarankiškai.

Tačiau, pasak jo, biudžetas nėra blogas, o „pinigų lietaus nėra“.

„Pinigų trūksta, poreikiai auga kartu su ekonomikos augimu“, – teigė parlamentaras. 

Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama. Tai įprasta procedūra.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Atskirai nebuvo svarstomi ir komitetų siūlymai.

Nutarta, kad komitetas Vyriausybei tik nubrėš gaires, kur reikia papildomo finansavimo, bet konkrečių sumų nenurodys. Papildomo finansavimo, pavyzdžiui, gali sulaukti mokslas, bibliotekų fondai, aukšto meistriškumo sportas, Šaulių sąjunga, kai kurios už mokesčių surinkimą atsakingos institucijos.  

Didesnis finansavimas taip pat siūlomas Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai,  atsižvelgiant į Astravo atominės elektrinės grėsmes, savivaldai – kompensacijoms už šildymą, o taip pat Sausio 13-osios memorialui prie Seimo bei Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimams.

Antrasis biudžeto projekto svarstymas numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks jo priėmimas.