Tai reiškia, kad po pertvarkos pusė valdybos narių liks nepriklausomi, kaip ir yra ir dabar.

Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su prezidento pataisomis, balsavo 107 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 13. Pirmu balsavimu dėl pasiūlymo priimti visą grąžintą įstatymą be pakeitimų valdantiesiems pritrūko balsų: už balsavo 64, prieš  – 48, susilaikė 7. 

Prezidento veto įveikti reikėjo mažiausiai 71 balso. 

G. Nausėda sako remiantis Kelių direkcijos pertvarką į valstybės įmonę, tačiau pasisako prieš nuostatą, kad dauguma jos valdybos narių būtų valstybės tarnautojai.

Valdantieji sako, kad Kelių direkcija įgyvendins Vyriausybės programas, todėl tuo turi rūpinti valstybės tarnautojai.

Opozicijos atstovai įsitikinę, kad iš valstybės atstovų sudarytos valdybos ne tik prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), bet ir netenkintų valstybės institucijų, nes nėra norinčių valdybose dirbti darbuotojų.  

Mano manymu, tikslas nėra personalija, o tikslas yra pakeitus personaliją, žengti toliau politinės korupcijos žvyrkeliais paverčiant juos blizgančiu asfaltu.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tokiu būdu siekiama atleisti „nepatogius vadovus“.

Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad pataisų priėmimas primena politinę korupciją.

„Mano manymu, tikslas nėra personalija, o tikslas yra pakeitus personaliją, žengti toliau politinės korupcijos žvyrkeliais paverčiant juos blizgančiu asfaltu“, – teigė E. Getvilas. 

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma mano, kad Seimo kadencijos pabaigoje parlamentarams netinka daryti „rimtas struktūrines reformas“. 

„Tai reikia daryti kadencijos pradžioj, (...) kad per kadenciją būtų galima ir parodyti, ką ta reforma davė ar nedavė“, – aiškino jis. 

Reaguodami į tai, kad Kelių direkcijos valdybą Seimas buvo nutaręs formuoti iš valstybės atstovų daugumos, valdantieji suskubo keisti ir kitų valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų formavimą – Seimas gegužės pabaigoje priėmė svarstyti atitinkamas grupės parlamentarų parengtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas. Šių pakeitimų likimas priklausys nuo to, kaip dėl prezidento veto balsuos Seimas – jeigu atmes, pataisos kelią skinsi toliau.    

Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad į valdybas turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir nepriklausomi nariai – jie turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę narių, o bent penktadalį – darbuotojų atstovai.