Tokius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus palaikė 65 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 3, 1 parlamentaras pasisakė prieš. Dalis šių pakeitimų įsigalioja šių metų rugsėjo 1 d., kiti – 2026 m. sausio 1 d.

Seimas taip pat pritarė Kazio Starkevičiaus siūlymui įpareigoti savivaldybes prisiimti didesnę atsakomybę už atliekų tvarkymą.  

Anot projekto iniciatorių – aplinkos ministro Simono Gentvilo ir Aplinkos ministerijos, priėmus pakeitimus, visoms komunalinėms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms, kurias surenka savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymo sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už surinkimą. Tokia tvarka būtų taikoma atliekoms, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas.

Anot S. Gentvilo, šiais pakeitimais bus užtikrinta galimybė statybines ar žaliąsias atliekas išvežti į tam skirtas aikšteles, kurių tinklas šiuo metu yra nepakankamai išvystytas.

Liberalai negyvena iš sąvartynų (...)

 

„Šiuo metu Viilniuje, pavyzdžiui, nėra, kur būtų galima pristatyti sutvarkyto sodo atliekas“, – sakė S. Gentvilas.

Manoma, kad neužtikrinus galimybės įtraukti nebuitinių atliekų tvarkymo sąnaudų į rinkliavą ar įmoką galėtų kilti grėsmė, kad tvarkančios organizacijos jas priims apmokestinant nuo pirmo kilogramo, kas galėtų sąlygoti nelegalų šių atliekų šalinimą gamtinėje aplinkoje.

Taip pat teigiama, kad šiais pakeitimais bus ištaisytos šiuo metu egzistuojančios teisines spragos dėl nebuitinių atliekų surinkimo bei tobulinama komunalinių atliekų tvarkymo sistema, supaprastinant ir patikslinant kainodaros procesus.

A. Skardžius apkaltino liberalus: matosi, kad valdant sąvartynus atsirado noras pabizniauti

Mišrios Seimo grupės atstovas Artūras Skardžiu apkaltino liberalus noru „pabizniauti“, teigdamas, kad būtent jie valdo kelis regionų atliekų tvarkymo centrus (RATC), kurie dėl tokių pakeitimų uždirbtų daugiau. 

„Praėjusių metų lapkričio mėnesį, mane Eugenijus Gentvilas paprašė pakalbėti apie liberalus. FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) ir STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba) pradėjo tyrimą dėl Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro. Ir išties sumos yra įspūdingos. Dėl pasisavinimo daugiau nei 1 mln. eurų, nesumokėtų privalomų mokesčių valstybei. Matosi, kad sukėlus vartų mokestį sąvartynuose, atsirado noras bizniauti“, – komentavo jis.

„Be išimties, visi regioninių atliekų tvarkymo centrai yra valdomi liberalų“, – pridūrė jis.

Visgi Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas neigė tokius pareiškimus, tvirtindamas, kad „liberalai negyvena iš sąvartynų“.

„Noriu pasakyti: nei Vilniaus, nei Alytaus RATC vadovai nėra Liberalų sąjudžio nariai. (...) Ne liberalai, o būtent „Tvarkos ir teisingumo“ partija, tuo metu vadovavusi Aplinkos ministerijai, dalyvavo, kai buvo kuriama mechaninio ir biologinio apdorojimo sistema ir tinklas. Tai partijai tuo metu atstovavo Valentinas Mazuronis. Tos partijos narys ir vėliau vadovas buvo Remigijus Žemaitaitis, šiuo metu esantis A. Skardžiaus vadovu“, – aiškino E. Gentvilas.

Manau, kad tai nėra aplinkosauginis sprendimas, o tiesiog naštos perkėlimas būtent gyventojams.

 

„Todėl, jeigu kas nors ir gyvena iš šios sistemos, tai tikrai ne liberalai“, – tvirtino jis.

Dalis parlamentarų nepritaria tokiam pakeitimui: apmokestins nepasiturinčius

A. Skardžius taip pat tvirtino, kad šie pakeitimai neigiamai paveiks mažiau pasiturinčius asmenis. Anot jo, nors tokiems asmenims didžiulių gabaritų atliekų aikštelės naudos neduoda, jie privalės už jas mokėti.

„Tie žmonės, kurie neturi žaliųjų atliekų, neturi statybinių atliekų, turės mokėti už tuos, kurie gyvena labiau pasiturinčiai“, – aiškino A. Skardžius.

„Manau, kad tai nėra aplinkosauginis sprendimas, o tiesiog naštos perkėlimas būtent gyventojams“, – jam antrino parlamentaras Kęstutis Mažeika.

Jiems pritarė ir Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė, atkreipusi dėmesį, kad jeigu mokės visi gyventojai, tai paveiks ir taip su problemomis susiduriančius pensininkus.

„Aš esu prieš šį mokestį, nes apkrausite močiutę ar senelį, kurie turi tik maišelį ar du šiukšlių“, – tvirtino ji.

Visgi, priimtuose įstatymų pakeitimuose įrašytas poreikis tiksliai ir nuosekliai taikyti sąvokas ir numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti rinkliavos teisingumą bei išvengti dvigubo tų pačių sąnaudų apmokėjimo. 

S. Gentvilas yra anksčiau teigęs, kad dabar savivaldybės priimdamos iš žmonių statybines ar žaliąsias atliekas, jų sutvarkymą padengdavo savo lėšomis arba apmokestindamos tokių atliekų pristatymą į aikšteles.