Maksimalią kompensacijų ribą siūloma padidinti nuo 30 iki 70 proc. Gyventojams, kaip ir anksčiau, būtų kompensuojamos palūkanos ir renovacijos projektų rengimo išlaidos. 

Tokias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas Seime registravo grupė valdantiesiems ir opozicijai priklausančių parlamentarų, tarp kurių yra ir energetikos ministras konservatorius Dainius Kreivys.

Daug kalbame, bet nesugebame pasimokyti iš tų savivaldybių, kurios tą renovaciją jau yra padariusios.

Pataisų iniciatoriai skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, šilumos mazgo pakeitimas 30 butų su 70 proc. valstybės parama atsipirktų maždaug per vienerius metus.

Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Tomas Tomilinas sako, kad finansavimo didinimas paspartintų mažąją renovaciją. 

„Lietuva vis dar neturi jokio proveržio renovacijos srityje. Daug kalbame, bet nesugebame pasimokyti iš tų savivaldybių, kurios tą renovaciją jau yra padariusios“, – BNS teigė jis.   

Laisvės frakcijoje dirbantis Kasparas Adomaitis įsitikinęs, kad didesnė parama skatintų daugiabučių gyventojus atnaujinti šilumos mazgus. 

„Tai galima padaryti labai greitai, šilumos punktų atnaujinimas trunka savaites, o ne metus. Jeigu nori greito efekto, turi daryti tai, kas padaroma greičiausiai ir paprasčiausiai“, – BNS tvirtino.

Parlamentaras tikisi, kad paama padėtų tiems daugiabučių gyventojams, kurių šildymo sąnaudos didžiausios: „Apytiksliai net kelių šimtų tūkstančių gyventojų šildymo sąskaitos galėtų sumažėti“. 

K. Adomaitis sako, kad iš europinių lėšų mažajai renovacijai dabar kasmet numatoma apie 4 mln. eurų, bet lėšos panaudojamos vos keliems projektams.

Gyventojams, kurie pritaria renovacijai, valstybė dabar papildomai padengia 30 proc. investicijų. 

Lietuva iki 2050 metų planuoja renovuoti 436 tūkst. pastatų, iš kurių 30 tūkst. būtų daugiabučiai.