Už tokias Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas antradienį balsavo 92 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 11 susilaikė. Galutinai dėl projekto Seimas balsuos kitą dieną. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad ateityje refinansuojant paskolą ar keičiant banką nebereikės mokėti notarams, turto vertintojams.

„Vartotojui, pavyzdžiui, turinčiam standartinę 100 tūkst. eurų būsto paskolą, dabar refinansuojant kainuoja apie 1 tūkst. eurų, po pakeitimų nekainuotų nieko“, – posėdyje tvirtino jis.

Pasak M. Lingės, pataisos didins konkurenciją rinkoje: „Mažesnieji kredito teikėjai konkuruos dėl naujų būsto paskolų, kurie galėtų ateiti refinansavimo būdu. Nenorėdami paleisti didesnieji kredito teikėjai siūlys klientams geresnes sąlygas, kad jie išliktų.“

Vartotojui, pavyzdžiui, turinčiam standartinę 100 tūkst. eurų būsto paskolą, dabar refinansuojant kainuoja apie 1 tūkst. eurų, po pakeitimų nekainuotų nieko.

 

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, kad pataisos tėra apsimestinis politikų rūpestis žmonėmis, kurie turi paskolų: „To projekto reikėjo 2021 metais, o nauda, kad jo nebuvo, yra bankams.“

V. Ąžuolas mano, kad galimybė refinansuoti paskolą tik vieną kartą per dvejus metus nenaudinga žmogui. Jis siūlė leisti žmonėms keisti bankus ir refinansuoti būsto paskolas pagal tokią pat tvarką, kokia galioja elektros sektoriuje, kai vartotojai gali bet kada keisti tiekėją. 

Jei Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2025 metų vasario 1-osios.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo  pataisos numato, kad žmonėms, norinties refinansuoti savo paskolas, pakaktų kreiptis į naują banką, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.

Paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis naujam bankui, žmonės galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nemokėdami išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio, jiems nebereikėtų naujo NT vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, be to, pastarasis negalėtų imti jokių mokesčių, žmogui nereiktų mokėti notarui bei Registrų centrui – visa tai sumokėtų naujas bankas.

Siūloma uždrausti iš kredito gavėjo reikalauti sumokėti mokesčius ar kitus mokėjimus už kai kurių dokumentų parengimą ar kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito grąžinimu nepasibaigus pradinės kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, kai, pavyzdžiui, anksčiau laiko grąžinamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji.

Lietuvos banko duomenimis, balandį 346 tūkst. gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.