Specialios parlamentarų darbo grupės ir kai kurių valstybės institucijų pozicijos dėl visuotinio pajamų ir turto deklaravimo skiriasi. Parlamentarų siekį įvesti visuotinį deklaravimą remia teisėsaugininkai, tačiau tam nepritaria Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri teigia, kad tokio deklaravimo sąnaudos neatsipirks ir jis neužkirs kelio nusikaltimams.

Tuo tarpu Finansų ministerija sako, kad sėkmingam visuotiniam deklaravimui reikia labai nedaug - kelių pataisų, kurios leistų VMI gauti daugiau informacijos apie gyventojų finansinius srautus. 

„Jeigu Seimo narai, dirbantys grupėje, yra už visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, tai dauguma valstybės institucijų pasisako, nelabai griežtai, bet bent jau švelniai prieš. Atseit, pareikalaus daug finansų, daug darbo sąnaudų, todėl neverta, nes nebus iš to naudos“, - BNS teigė darbo grupės vadovė, parlamentinio Audito komiteto narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė. 

Darbo grupės ir Seimo Audito komiteto narė „darbietė“ Zita Žvikienė pareiškė, kad visuotinis deklaravimas galėtų paskatinti naujas diskusijas apie mokesčių reformą.

„Gavus oficialią informaciją iš gyventojų, būtų galima kažkaip diferencijuoti ir numatyti mokesčius, darant mokesčių reformą, nes įvedus deklaravimą, biudžete atsirastų daugiau pinigų. Ir to deklaravimo dėka atsivertų visai kita informacija“, - BNS teigė parlamentarė.

Z.Žvikienė sako, kad procesą paskatintų pataisos, įpareigojančios deklaracijas teikti biudžetininkus, neturinčius valstybės tarnautojo statuso - medikus, mokytojus ir taip toliau.

„Ir tie asmenys, kurie dirba tokius darbus, už kuriuos atlyginimą gauna iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, jie nėra deklarantai dar šiandien. Valstybė mato jų pajamas, bet gal jiems sudaryti galimybę deklaruoti ir kitas pajamas? Ir kai jis nedeklaruoja, o turi turto arba gyvena neadekvačiai pagal atlyginimą... Tai gal jis norėtų deklaruoti ir sumokėti mokesčius?“, - teigė Z.Žvikienė.

FNTT mano, kad visuotinis pajamų ir turto deklaravimas leistų efektyviau kovoti su korupciniais, finansiniais, ekonominiais bei neteisėto praturtėjimo nusikaltimais.

STT sako, kad pajamas ir turtą deklaruojant daliai gyventojų, negalima surinkti išsamių duomenų apie jų turtą ir pajamas, o tai sudaro sąlygas nuslėpti nelegalaus turto srautus bei jį legalizuoti. Tai apsunkina ir turto konfiskavimo bei atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą taikymą.

Finansų ministerija teigia, kad visuotiniam deklaravimui žalią šviesą uždegtų bankų įpareigojimas kartą per metus teikti VMI informaciją apie visų klientų sąskaitų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas.

VMI sako, kad užtikrinti turto deklaravimą visuotiniu mastu būtų sudėtinga dėl trijų priežasčių.

„Didelę dalį Lietuvos gyventojų sudaro garbaus amžiaus gyventojai, kurių raštingumas mokesčių srityje yra ribotas, yra komplikuotas tikslaus turtą deklaruoti privalančių asmenų nustatymas dėl migracijos - dalis gyventojų nėra deklaravę savo išvykimo iš Lietuvos, todėl nebus žinomas tikslus privalančių deklaruoti gyventojų skaičius, tai apsunkins jų paiešką“, - teigiama darbo grupei atsiųstame rašte.

Pasak VMI, Lietuvoje yra apie 2,39 mln. 18 metų ir vyresnių gyventojų, todėl deklaracijų apdorojimas būtų sudėtingas. Anot VMI, pirmaisiais metais šio darbo išlaidos siektų apie 14,8 mln. eurų, o vėliau - po 12 mln. eurų per metus.

VMI taip pat nurodė, kad 2012-2014 metais mokesčių administravimui buvo skirta 146 mln. eurų.

Dabar pajamas deklaruoja beveik 1 mln. Lietuvos gyventojų.