Už Europos Sąjungos (ES) elektros energijos vidaus rinkos taisyklių perkėlimą į šalies įstatymus įtvirtinančias Elektros energetikos įstatymo pataisas komisijos nariai balsavo bendru sutarimu.

„Taip pat nustatoma, kad nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais, nes persiuntimo paslauga įtraukta į nepriklausomo tiekėjo paslaugos krepšelį“, – komisijos posėdyje teigė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

„Kad nebūtų tokios situacijos, kad ir nepriklausomas tiekėjas perduoda persiuntimo tarifą vartotojui, ir paklausos telkėjas jam pritaiko persiuntimo tarifą, kai vartotojas dalyvauja paklausos telkime“, – kalbėjo viceministrė.

Šituo įstatymo pakeitimu mes taisome švarios energijos direktyvos perkėlimo netikslumus, kuriuos mums identifikavo Europos Komisija.

 

Aktyvieji vartotojai, kurių, pasak I. Žilienės, šiuo metu Lietuvoje dar nėra, įstatyme apibrėžiami kaip savo įrenginiuose pagamintą elektrą kaupiantys, parduodantys arba elektros lankstumo paslaugas teikiantys vartotojai ar jų grupė.

Pataisos taip pat numato, kad vartotojai turėtų teisę savo nuožiūra pirkti ir parduoti elektrą bei dalyvauti paklausos telkime.

„Šituo pakeitimu mes sakome, kad gali būti ir kiti prekybos būdai. Pavyzdžiui, kitose valstybėse veikia elektros energijos dalinimosi platformos. (...) Jeigu matome, kad kaimynas arba aplink esantys vartotojai, kurie gaminasi elektros energiją ir nori ją parduoti, (...) tai yra tokios informacinės platformos, kurios leidžia daryti tą pardavimą–pirkimą būtent duotuoju momentu“, – aiškino I. Žilienė.

Priėmus pakeitimus piliečių energetikos bendrijų dalininkais, nariais ar dalyviais galėtų būti visi juridiniai asmenys, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) būtų įpareigota patikimumo stebėsenos metinėse ataskaitose pateikti duomenis apie investicijas į elektros gamybą bei jos kaupimo pajėgumus.

Energetikos ministerija siūlo, kad pataisos, jeigu joms pritartų Seimas, įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.

„Šituo įstatymo pakeitimu mes taisome švarios energijos direktyvos perkėlimo netikslumus, kuriuos mums identifikavo Europos Komisija, nes pats įstatymas perkeliant direktyvą buvo priimtas 2021 metais“, – teigė I. Žilienė.

EK liepos vidutyje paragino Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti ES elektros energijos vidaus rinkos taisykles bei įpareigojo per du mėnesius imtis priemonių ir apie jas pranešti Komisijai, kitu atveju ši gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Perkelti direktyvą Lietuva turėjo iki 2021 metų vasario. Pernai gegužę EK išsiuntė Lietuvai pranešimą, tačiau, EK teigimu, Lietuva direktyvą į nacionalinę teisę kol kas perkėlė tik iš dalies.

2019 metais priimtoje direktyvoje nustatomos pagrindinės ES elektros energijos sektoriaus organizavimo ir veikimo taisyklės, siekiant Bendrijoje sukurti integruotas, konkurencingas, į vartotojus orientuotas ir skaidrias elektros energijos rinkas.