Komisija trečiadienį pritarė laikinosios grupės tyrimo išvadai. Joje konstatuota, kad Lietuvos žirgynas galimai buvo valdomas netinkamai, nebuvo siekiama maksimaliai aukštų pelningumo rezultatų, vadovų veikla ne visada buvo grindžiama bendrovės interesais.

Be to, bendrovės vadovai ir valdybos nariai 2012–2021 metais galėjo būti skiriami ir atleidžiami dėl politinių motyvų, todėl nebuvo užtikrinama skaidri, vieša ir aiški bendrovės veikla.

Išvadoje teigiama, kad ŽŪM vadovybė grubiai pažeidė gerosios vadybos praktiką, neleistinai kišosi skiriant vadovus, o tai galėjo sudaryti korupcijos ir piktnaudžiavimo sąlygas, kūrė konfliktines situacijas įmonėje.

Tyrimo grupės duomenimis, dėl netinkamo Lietuvos žirgyno valdymo bendrovei ir valstybei galimai buvo padaryta žala, todėl ŽŪM privalo ją įvertinti ir išieškoti.

Komisija trūkumus įvertinti prašys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

LRT pranešė, prokuratūra antradienį nutraukė  balandį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos įmonėje.

LRT kovą skelbė, jog iki praėjusių metų liepos žirgynui vadovavęs Edgaras Jeninas žirgus pardavinėjo per tarpininkę, kurios paslaugas įsigijo be konkurso, o pardavimo kainos buvo pernelyg žemos. Pasak LRT, per kelerius metus tarpininkė pardavė žirgų už beveik pusę milijono eurų, už paslaugas jai sumokėta daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

Žemės ūkio ministerija inicijavo tyrimą, tačiau tuo pat metu atleido apie pirmtakų veiklą prabilusį vos pradėjusį dirbti naująjį žirgyno direktorių Rimantą Šerkšną – esą jis paskirtas keistomis aplinkybėmis, kadenciją baigiant ankstesnei ministerijos vadovybei, dėl jo veiklos sulaukta skundų.