„Šių dienų aktualijos, kad ir vakar dienos žinia, kurios Lietuva sulaukė, jog Europos Sąjunga (ES) EK vardu kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos neteisėto, nepriimtino, prieštaraujančio PPO taisyklėms spaudimo ir spaudimo ne tik Lietuvai, bet ir visai ES yra labai svarbus niuansas“, – penktadienį po uždaro URK posėdžio su verslo asocijuotų struktūrų atstovais žurnalistams Seime teigė L. Andrikienė.

„Aš labai sveikinu Lietuvos diplomatijos pastangas ir darbą, kuris atliktas, žinodama, kiek paprastai užtrunka dokumentų, kreipimosi parengimas, tai šiuo atveju EK tempas fantastiškai didelis. Dabar laukia konsultacijos su Kinijos Liaudies Respublika ir paskui arbitražo sprendimas. Žiūrėdama iš Lietuvos perspektyvos, žinodama de facto situaciją, realią situaciją, tikiu, kad mūsų argumentai bus išgirsti ir Kinija sulauks sankcijų“, – pridūrė parlamentarė.

URK pirmininkė pabrėžė, kad Lietuva šioje byloje sulaukia paramos ne tik iš ES ir jos institucijų, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios anksčiau pasyviai žiūrėjo į PPO.

„Negana to, Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios ne vienerius metus gana atsainiai žiūrėjo į PPO ankstesnės administracijos metu neskirdamos teisėjų, kad nebūtų nagrinėjamos bylos, dabar JAV sako, kad jos remia ES, ES kreipimąsi ir dabar prasideda byla, prasideda procesas“, – tikino L. Andrikienė.

Politikė negalėjo pasakyti, kokios sankcijos būtų įmanomos pritaikyti Kinijai, bet išskyrė, kad tarp galimų priemonių įmanomas ir draudimas Kinijos prekėms pasiekti ES teritoriją.

„Negaliu šiandien pasakyti, kokios sankcijos gali būti, ir mes esame proceso pradžioje, bet tos sankcijos, pavyzdžiui, galėtų būti tokios, kad kai kurios Kinijos prekės nebūtų įleidžiamos į ES teritoriją”, – aiškino Seimo narė.

ELTA primena, kad ES ketvirtadienį kreipėsi į PPO dėl, bloko teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.

Kreipdamasi į PPO, ES parodė savo palaikymą Lietuvai, šalies verslininkams ir pareigūnams nusiskundus, kad Kinija dėl ginčo, be kita ko, pradėjo blokuoti lietuviškų prekių importą.

Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo, kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones.