Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis sako, kad nustatant žemės mokestinę vertę turėtų būti eliminuojami vienkartiniai sandoriai. Be to, jis siūlo įteisinti žemės mokesčio „lubas“ dirbamai žemei, kuriai taikomi aplinkosaugos ar kiti apribojimai.  

„Kai kuriais atvejais stipriai iškreipiama žemės rinkos vertė, ji labai laikina ir dėl to iškreipiama mokestinė vertė. De fakto tai yra įvykę. 2021-2022 metais, kai kuriose vietose buvo sudaromi komerciniai, tam tikri siauri intervenciniai sandoriai dėl dirbamos žemės – saulės ar vėjo jėgainėms statyti. Verslas mokėjo dvigubą ar trigubą rinkos kainą tik tuo duotuoju momentu“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėjo D. Dudutis.

„Tai sutapo su mokestinės vertės pervertinimu. O rinkos kainos tada buvo dirbtinai išpūstos. Nei iki to, nei po to tokios rinkos kainos nebuvo ir nėra, o mokestinės vertės, tikėtina, tose vietose gerokai pasikeitė ir išsipūtė“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, į tokius vienkartinius sandorius neturėtų būti atsižvelgiama nustatant žemės mokestinę vertę. 

D. Dudutis siūlo nustatyti mokesčio tarifo „lubas“ dirbamai žemei, kuri turi apribojimų, pirmiausia aplinkosaugos, nesvarbu, ar jie yra vietiniai, ar europiniai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė komitete pranešė, kad šiemet 41 savivaldybė yra palikusi galioti ankstesnius tarifus.

Šiemet žemės mokestis yra didesnis – Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, ji padidėjo 43 proc.

Labiausiai – 77 proc. – didėjo žemės ūkio paskirties sklypų, 33 proc. – komercinės, 28 proc. – pramonės ir sandėliavimo,  26 proc. – gyvenamųjų teritorijų, 23 proc. – mėgėjų sodo žemės mokestinė vertė.

Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės Linos Kanišauskienės teigimu, dabar Lietuvoje registruota daugiau 2,5 mln. žemės sklypų. 

Žemės mokestį už 2023 metus laiku – iki lapkričio 15-osios – sumokėjo 78 proc., arba beveik 609 tūkst. savininkų, jo į savivaldybių biudžetus gauta beveik 50 mln. eurų. Mokesčio dar buvo nesumokėję 165 tūkst. gyventojų ir apie 2,3 tūkst. įmonių.