„Ką beslėpti, tikrai neramina aukšti infliacijos tempai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė centrinio banko vadovas. 

G. Šimkaus teigimu, naftos, dujų ir kitų žaliavų kainų ateities sandoriai rodo, kad jų kainos išlieka aukštumose. Be to, jas augins ir tiekimo trikdžiai.

„O tai reiškia, kad viskas, kas vyksta aplinkui, turės įtakos tiek aukštai infliacijai, tiek jos lėtėjimo tempams“, – aiškino jis.

„Su šitais geopolitiniais veiksniais turbūt monetarinės politikos priemonės yra neveiksmingos, fiskalinės – gali veikti kaip tam tikri kompensaciniai mechanizmai“, – kalbėjo LB vadovas. 

G. Šimkus įspėjo, kad ateityje maisto produktų kainas didins augančios pašarų ir trąšų kainos: „Tai turės poveikį augančioms kainoms“.

Dėl geopolitinių aplinkybių tikėtinas ir kitų žaliavų kainų augimas: „O kai tai auga, spaudimas (galutinių produktų – BNS) kainoms taip pat auga“. Kainas „žemyn veiktų“ pasikeitę gyventojų ir verslo lūkesčiai, teigė centrinio banko vadovas. 

„Jeigu didesnė pajamų dalis skiriama energijos kainoms ir nėra kompensavimo mechanizmų, mažėja kitų prekių ir paslaugų paklausa“, – kalbėjo jis.

G. Šimkus be kita ko pastebėjo, kad energetikos įtaka infliacijai galėtų būti šiek tiek kitokia, jeigu būtų taikoma kitokia kompensavimo už šildymą tvarka – dabar ji numatyta kaip kompensacija daliai socialiai pažeidžiamiausių žmonių, o ne tiesioginės dotacijos tiekėjams ar mažinant PVM, kaip yra kitose valstybėse. 

Ką beslėpti, tikrai neramina aukšti infliacijos tempai.

„Jeigu būtų sumažintas šilumos PVM arba būtų dotuojami tiekėjai, tai mažina jau tą pačią infliacijos dedamąją“, – kalbėjo LB vadovas. 

Vyriausybė siūlo Seimui 9 proc. lengvatinį PVM tarifą šilumai laikinai – šį šildymo sezoną – kompensuoti iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad gyventojai PVM nemokėtų. Tačiau Seimas tokių pataisų dar nėra priėmęs.

Energetikos išteklių kainų šuolio dedamoji infliacijoje sudaro apie 3 proc. Pasak G. Šimkaus, 2021 metų gruodį šilumos energija buvo 60 proc. brangesnė nei 2020 metų gruodį, o sausį – 76 proc.

Pasak LB vadovo, dar prieš pusmetį vyravo importinė infliacija, nes apie du trečdalius jos lėmė išoriniai veiksniai: energetikos ištekliai, geopolitika ir prekių grandinių teikimo sutrukimai. Dabar ši dalis mažėja.

„Dabar yra apie trys penktadaliai, nes kaštai augantys ekonomikai esant savo pajėgume persimeta į augančias paslaugų ir prekių kainas“, – teigė G. Šimkus.

Išankstiniais Statistikos departamento vertinimais, vasarį metinė infliacija buvo 13,9 proc. Paskutinį kartą 13 proc. ribą šis rodiklis viršijo 1996-aisiais.