Komitetas bendru sutarimu pritarė, jog tokia GPM dalis iki 2030 metų galėtų būti skirta tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai.

„Komiteto siūlomais pakeitimais bus užtikrinta, kad iš savivaldybių biudžetų nebus paimta daugiau GPM nei reikalinga Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui, tai yra, 150 mln. eurų (per šešerius metus – BNS)“, – komiteto posėdyje pirmadienį sakė jo pirmininkas liberalas Ričardas Juška.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoje Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys bei konkrečios priemonės iki 2030 metų, jų finansavimo poreikiai.

Pasak vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, programoje yra septyni prioritetai: priedangų infrastruktūros, perspėjimo sistemų plėtra, krizių valdymo ir civilinės saugos bei sveikatos sistemos atsparumo didinimas, pagalbos komandų formavimas, mokymo pajėgumų stiprinimas, pasirengimas Astravo atominės elektrinės galimai avarijai.

Programa siekiama išplėtoti priedangų tinklą, kad miestuose galėtų pasislėpti 60 proc., o rajonų – 40 proc. gyventojų.

Taip pat ketinama už 5,5 mln. eurų įrengti centralizuotą sirenų sistemą bei įsigyti 275 naujas sirenas, sukurti ir į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą integruoti mobiliąją programėlę.

Be to, VRM siekia parengti nacionalinį gyventojų evakavimo planą.

VRM skaičiavimu, visai programai reikės apie 243 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę kalbėjo, jog nukreipus dalį lėšų iš GPM civilinei saugai, savivaldybių pajamoms tai esminės įtakos nedarytų, kadangi dėl ekonomikos augimo iš mokesčio savivalda turėtų gauti daugiau įplaukų.

Vis tik ji žadėjo įvertinti galimybę lėšų, skirtų priedangoms, sumos nesieti su savivaldybėje surinkto GPM dydžiu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis praėjusią savaitę sakė, kad savivalda „būtų linkusi nusileisti ir atiduoti tuos 25 mln. eurų kasmet“, su sąlyga, kad lėšos būtų skirtos civilinės saugos funkcijoms savivaldybėse įgyvendinti.

Pasak jo, konkretus procentas, kiek kuri savivaldybė skirtų jai liekančių GPM lėšų civilinei saugai, kasmet šešerius metus turėtų būti numatytas tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetus.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, į kurį įtrauktos ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisos.

Iš padidintų mokesčių ir kitų šaltinių surinktas lėšas ketinama skirti nacionalinės divizijos formavimui stiprinant oro gynybos sistemas, vokiečių brigados priėmimui ir infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, aktyvaus rezervo aprūpinimui.