Jei pataisoms būtų pritarta, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022-ųjų spalio.

Jų iniciatorius komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo ekstremalios situacijos ar karantino atveju prastovų skelbimo tvarką sugriežtinti – jas leisti skelbti tik tada, jeigu būtų ribojama konkretaus verslo veikla.

M. Lingė sako, kad norint paskelbti prastovas negalima remtis vien faktu, kad įvesta ekstremali situacija arba karantinas. Pasak jo, prastovos skelbimą ateityje reikėtų motyvuoti sąsajomis su valstybėje įvestais ribojimais.

M. Lingės teigimu, griežtinimas būtinas, nes karantinai dėl koronaviruso parodė, kad darbdaviai prastovomis piktnaudžiavo – nustatyta atvejų, kai prastovose turėję būti žmonės dirbo ir taip neteisėtai naudojosi valstybės parama.

„Pirmojo karantino metu ir vėlesniais laikotarpiais, kai buvo darbuotojai leidžiami į prastovas ir mokamos subsidijos, buvo į prastovas leidžiama ne tik dėl įvestų ribojimų, bet pasinaudojant vien ekstremalia situacija ar karantinu“, – komitete teigė jis.  

Kad nebūtų manipuliacijų dėl prastovų paskelbimo datų, kai ateina tikrinti.

Be to, darbdavius norima įpareigoti Valstybinei darbo inspekcijai pranešti ne tik apie prastovos pradžią, bet ir pabaigą bei pratęsimą. Tai reikėtų padaryti prieš vieną darbo dieną arba pamainą iki prastovos paskelbimo, o ne per vieną dieną po to, kaip yra dabar.

„Kad nebūtų manipuliacijų dėl prastovų paskelbimo datų, kai ateina tikrinti“, – aiškino M. Lingė.

Prastovų nebūtų galima skelbti vien todėl, kad paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, sumažėjo klientų srautai ar darbo krūvis, darbuotojai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar jie nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Ribojimai siūlomi ir darbdaviams, skelbsiantiems dalinę prastovą, kai darbo laikas sutrumpinamas ne mažiau kaip 40 proc., – jie privalėtų raštu nurodyti dienas, kai bus dirbama, darbo valandų pradžią ir pabaigą bei prastovos laiką.

Dar viena pataisa numato, kad per visą prastovos laiką darbuotojams turi būti mokama ne mažiau kaip minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo sausio siekia 730 eurų. Dabar pirmą mėnesį mokama MMA dydžio alga, o vėliau – 40 proc. MMA.