Ji registravo tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Parlamentarės teigimu, naujieji taromatai galėtų stovėti bet kurioje kaimo ar miestelio vietoje – prie seniūnijos, pramogų aikštės, šalia parduotuvės. Kol kas nėra aišku, kaip ir kur gyventojai įsigytų prekių už atgautą taros užstatą ar pasiimtų pinigus.

„Čia diskusijų su verslu klausimas, kaip išspręsti tai geriausiai vartotojui“, – BNS sakė V. Vingrienė.

Kooperatyvų sąjungos, vienijančios daugiau kaip 300 parduotuvių, generalinis direktorius Raimondas Koreiva įsitikinęs, kad su taromatų plėtra „bandoma spręsti problemą, kurios nėra“.

Mums nieko nereikia. Mes negirdime skundų iš gyventojų, kad kažkur nepriėmė jų atneštų pakuočių.

„Mums nieko nereikia. Mes negirdime skundų iš gyventojų, kad kažkur nepriėmė jų atneštų pakuočių“, – BNS sakė R. Koreiva.

Anot jo, visose parduotuvėse, kur apsimoka, taromatai jau veikia ir juose surenkama 90 proc. pakuočių, o tik 10 proc. – rankiniu būdu mažose parduotuvėse. R. Koreiva taip pat prognozuoja, kad padaugėjus taromatų kaimiškose vietovėse, gali pabrangti jų aptarnavimas.

Dabar Lietuvoje yra du užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriai – bendrovės „Užstatas“ ir „Užstato sistemos administratorius“. V. Vingrienė pataisomis siūlo aplinkos ministrui nustatyti taisykles, pagal kurias administratoriai tarpusavyje bendradarbiautų.

Taromatai Lietuvoje veikia nuo 2016 metų vasario. Juose atiduria daugiau kaip 90 proc. į rinką išleistos taros.